DI sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo informacijos paieškos iki darbo užduočių. Ne išimtis ir mokykla – šis įrankis vis dažniau tampa mokinių pagalbininku ruošiant namų darbus ar ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus. DI gali būti tiek naudingas, tiek žalingas – viskas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi.
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo informacijos paieškos iki darbo užduočių. Ne išimtis ir mokykla – šis įrankis vis dažniau tampa mokinių pagalbininku ruošiant namų darbus ar ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus.
Kaip sako Vilniaus humanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gluosnė Petraitytė, DI gali būti tiek naudingas, tiek žalingas – viskas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Sąmoningas naudojimas ar žala?
Dirbtinio intelekto naudojimas ruošiant namų darbus tampa vis dažnesne diskusijų tema mokyklose. Pasak lietuvių kalbos mokytojos, dirbtinio intelekto atliktų mokiniųdarbų pasitaiko, tačiau ne itin dažnai. Tie, kurie jaučiasi galintys bent dalį užduočių atlikti patys, dažniausiai DI nesinaudoja. Tačiau didesnių mokymosi iššūkių patiriantys vaikai ieško bet kokių būdų pagerinti rezultatą.
„DI naudojimą vertinu atsižvelgiant į tai, kokiais tikslais jis buvo pasitelktas ruošiant namų darbus. Jeigu mokinys bando savarankiškai išsiaiškinti, kaip spręsti užduotis, dirbtinis intelektas gali tapti puikiu įrankiu geriau tai perprasti. Tačiau jei atliekamos užduotys tiesiog nukopijuojamosnorint išvengti neigiamo pažymio, toks DI naudojimas tampa žalingas“, – teigia mokytoja G. Petraitytė.
Praėjusiais metais ji su mokiniais nutarė praktiškai patikrinti, kiek galima pasitikėti dirbtiniu intelektu. Pamokos metu jie šio įrankio paklausė, kiek raidžių „r“ yra žodyje „braškė“. „Mokinių nuostabai, šis technologinis išradimas atsakė, kad žodyje yra dvi „r“ raidės. Šis paprastas pavyzdys visiems tapo gera pamoka – po jo mokiniai į DI atsakymus pradėjo žvelgti gerokai kritiškiau“, – pasakoja pedagogė.
Ji taip pat prisimena atvejį, kai atsiskaitymo metu mokinys į sąsiuvinį tiesiog perrašė dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą. Mokytoja tokį darbą greitai atpažino ir įvertino neigiamai, tačiau suteikė galimybę atsiskaityti iš naujo. „Po šio pokalbio ir aiškios žinutės apie atsakomybę tokie atvejai daugiau nepasikartojo“, – sako ji.
Kūrybiškumo nepakeis, bet mąstymą gali silpninti
Paklausta, ar dažnas dirbtinio intelekto naudojimas gali silpninti mokinių kūrybiškumą, G. Petraitytė yra kategoriška: „Drįsčiau teigti, kad kūrybiškumo jis nesusilpnins. Tačiau savarankišką mąstymą – tikrai gali.“
Anot jos, anksčiau žmonės sudėtingus klausimus aiškindavosi patys, ieškodami informacijos įvairiuose šaltiniuose, o šiandien dažnai pirmiausia kreipiamasi į DI – tiek akademiniais, tiek net medicininiais klausimais.
„Nors naudojantis dirbtiniu intelektu galima gana greitai rasti atsakymus ir net struktūruotą informaciją, nereikėtų pamiršti, kad DI kartais pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius faktus ar net nurodo neegzistuojančius, nepatikimus šaltinius. Didžiausia problema ta, kad tekstas dažnai atrodo labai užtikrintas ir tvarkingas, todėl mokiniams gali būti sunku atskirti, kur informacija patikima, o kur – klaidinanti“, – įspėja pedagogė.
Vis dėlto Vilniaus humanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja pabrėžia, kad žmogiško kūrybiškumo technologijos pakeisti negali. „DI geba generuoti savotiškas mikstūras iš to, kas jau egzistuoja, tačiau kurti ką nors iš tiesų naujo gali tik žmogus.“
Kritinis vertinimas priklauso nuo brandos
Ar mokiniai geba kritiškai vertinti DI pateikiamą informaciją? Pasak mokytojos, tai labai priklauso nuo amžiaus ir gebėjimų.
„Tyrimai rodo, kad mokymosi procese DI naudingas tik geriau besimokantiems ir savarankiškiems mokiniams. Kitiems sudėtinga kritiškai įvertinti bet kokią informaciją, nesvarbu, kas ją sugeneravo“, – sako ji.
G. Petraitytė taip pat pastebi, kad tiek mokiniai, tiek suaugusieji linkę DI pateiktą informaciją laikyti tikslesne vien dėl to, kad ji pateikiama aiškiai ir glaustai. „Kartais mokiniai manęs klausia, ar galima naudoti „Google“ sugeneruotą santrauką. Tuomet tekstą perskaitau kartu su jais ir įvertinu – kartais pritariu, kartais nukreipiu į patikimesnį šaltinį. Mane džiugina jau vien tai, kad jie paklausia specialisto nuomonės“, – dalijasi pedagogė.
Reikia aiškių taisyklių ir atsakingo požiūrio
Kaip teigia lietuvių kalbos mokytoja G. Petraitytė, šiandien svarbiausia ne drausti ar ignoruoti technologijas, bet išmokti jas atsakingai integruoti į ugdymo procesą. Tam mokyklose būtinos aiškios ir visiems suprantamos dirbtinio intelekto naudojimo taisyklės.
„Svarbu ne neigti DI egzistavimą, o priimti jį kaip neišvengiamą pokytį ir išmokti taikyti edukaciniais tikslais. Mokyklose turi būti aiškiai reglamentuota, koks yra įstaigos požiūris į dirbtinio intelekto naudojimą – kada ir kaip jis gali būti pasitelkiamas, o kada tai laikoma akademinio sąžiningumo pažeidimu. Taip pat kiekvienas mokytojas turėtų mokiniams pristatyti akademiškai etiško DI naudojimo gaires“, – teigia pedagogė.
Ji pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne tik mokyklai, bet ir šeimai. Tėvams svarbu domėtis, kaip jų vaikai naudojasi technologijomis, kokiais tikslais pasitelkia dirbtinį intelektą ir ar jis tampa pagalbos priemone, ar paprasčiausiu būdu išvengti pastangų. „Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar DI naudojamas namų darbams, bet ir į tai, ar vaikai juo nesprendžia asmeninių problemų, ieškodami atsakymų ten, kur reikalingas gyvas pokalbis“, – sako ji.
Mokiniams mokytoja rekomenduoja pirmiausia stiprinti kritinį mąstymą tradiciniais būdais – skaityti knygas, domėtis kultūra, aktyviai dirbti pamokose ir mokytis savarankiškai spręsti sudėtingas užduotis. „Į dirbtinį intelektą reikėtų žiūrėti kaip į internetinį korepetitorių, kuris padeda suprasti tai, ko nesupranti, bet neatlieka užduoties už tave. Tik taip technologijos taps pagalbininku, o ne lengviausiu keliu“, – apibendrina G. Petraitytė.
