Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai. 
Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 m. sausį atlikta internetinė Baltijos šalių apklausa rodo: Lietuvos gyventojai yra vieni sąmoningiausiai vartojančių elektrą regione, tačiau būtent žiemą išryškėja didžiausias neišnaudotas potencialas sutaupyti. Energetikos bendrovės „Enefit“ atstovai pastebi, kad šis siekis vis dažniau atsispindi ir realiuose vartojimo įpročiuose.
Asociatyvi „Pexel“ nuotr.
Apklausa atskleidžia, kad net 69 proc. Lietuvos gyventojų bent iš dalies seka savo elektros suvartojimą, o 23 proc. tai daro labai atidžiai – tai vienas aukščiausių rodiklių Baltijos šalyse. Šis skaičius ypač išsiskiria tarp aukštesnių pajamų ir išsilavinimo grupių. Tačiau paradoksalu, kad būtent žiemos mėnesiais Lietuvos namų ūkių elektros sąskaitos vidutiniškai išauga 20-40 proc., o individualiuose namuose šis augimas dar didesnis.
„Matome labai įdomų reiškinį – Lietuvoje žmonės aktyviai domisi savo elektros suvartojimu, bet žiemą tai ne visada virsta realiu sutaupymu. Priežastis paprasta: dažnai stebime skaičius jau po fakto, o ne valdome vartojimą tuo momentu, kai energija iš tiesų naudojama“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.
Panašias tendencijas fiksuoja ir elektros tiekėjai, pabrėžiantys oro sąlygų bei vartojimo įpročių įtaką galutinėms sąskaitoms.
„Sausį užklupę seniai nematyti šalčiai dar kartą įrodė, kokią didelę reikšmę elektros energijos vartojimui ir kainai turi orų sąlygos. Tai labiausiai pajuto su birža susietus elektros tiekimo planus turintys vartotojai. Visgi tie, kurie savo vartojimo įpročius koregavo atsižvelgdami į elektros kainas ar naudojo energiškai efektyvius prietaisus, tikėtina, mėnesio išlaidas elektros energijai sugebėjo suvaldyti ar reikšmingai sumažinti“, – sako „Enefit“ klientų patirties ir pardavimų skyriaus vadovas Augustas Junevičius.
Elektros sąskaitas augina kasdieniai įpročiai
Akivaizdu, kad didžiausi elektros vartotojai žiemą yra elektriniai šildytuvai, grindinis šildymas, boileriai ar vonios „gyvatukai“. Tačiau elektros vartojimo analizė rodo ir mažiau akivaizdžius šaltinius, apie kuriuos vartotojai dažnai nepagalvoja.
E. Tamelytės teigimu, žiemą intensyviau naudojamos džiovyklės, kurios šiltuoju sezonu dažnai pakeičiamos natūraliu džiovinimu. Indaplovės ir skalbyklės taip pat veikia dažniau, nes daugiau laiko praleidžiame namuose.
„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad net šaldytuvas žiemą gali sunaudoti daugiau elektros. Taip nutinka dėl to, jog gyventojams dažniau gaminant namuose ir švenčiant didžiąsias metų šventes ženkliai dažniau varstomos šaldytuvų ir šaldiklių durelės. Pridėkime ilgiau įjungtą apšvietimą, dažniau naudojamas skalbykles, džiovykles – ir sąskaita pradeda augti nepastebimai“, – aiškina E. Tamelytė.
Pasak A. Junevičiaus, būtent kasdienių įpročių visuma dažnai lemia didžiausius skirtumus mėnesio sąskaitose. „Net ir nedideli vartojimo pokyčiai ar efektyvesni prietaisai gali turėti apčiuopiamą finansinį rezultatą, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, kai bendras elektros poreikis išauga“, – teigia jis.
„Enefit“ atstovas pastebi, kad žiemos elektros sąskaitas augina ne vienas „kaltininkas“, o visas kasdienių įpročių rinkinys. Todėl ir sprendimai turi būti kompleksiniai – nuo efektyvesnių prietaisų iki sąmoningo jų naudojimo.
Energijos efektyvumas – svarbesnis nei bet kada anksčiau
Baltijos šalių apklausa aiškiai parodo: energijos efektyvumas tapo vienu svarbiausių kriterijų renkantis buitinę techniką. Lietuvoje net 81,5 proc. respondentų nurodo, kad mažesnis elektros suvartojimas jiems yra svarbus – tai beveik prilygsta tokiems kriterijams kaip kaina ar prekių ženklas.
Lietuva išsiskiria ir tuo, kad net 50 proc. gyventojų kaip itin svarbų aspektą renkantis buitinę techniką įvardija norą sutaupyti elektros sąskaitose.
„Tai rodo brandų požiūrį – žmonės vis dažniau galvoja ne tik apie pradinę įrenginio kainą, bet ir apie tai, kiek jis kainuos per visą naudojimo laikotarpį. Ilgalaikėje perspektyvoje energiškai efektyvus prietaisas gali sutaupyti šimtus eurų“, – sako E. Tamelytė.
Kodėl išmanūs sprendimai patrauklūs ne visiems?
Nors energijos taupymas svarbus, apklausa atskleidžia ir aiškią kliūtį: net 46 proc. Lietuvos gyventojų teigia „nematantys vertės“ jungiant buitinę techniką prie „Wi-Fi“ tinklo, o daugiau nei pusė vis dar renkasi rankinį valdymą. Tai didžiausias skepticizmo rodiklis Baltijos šalyse.
„Žmonės nėra prieš technologijas. Jie tiesiog mąsto pragmatiškai. Jei sprendimas atrodo sudėtingas arba jo nauda neaiški, jis tiesiog nebus naudojamas. Lietuvoje išmanumas turi labai aiškiai atsipirkti – finansiškai, sutaupytu laiku arba mažesniu kasdieniu rūpesčiu“, – pastebi E. Tamelytė.
Čia svarbų vaidmenį atlieka tokios išmaniosios platformos kaip „SmartThings“, padedančios stebėti ir optimizuoti elektros suvartojimą. Apklausos duomenys rodo, kad pagrindinės priežastys, kurios motyvuotų gyventojus jungti prietaisus prie tinklo, yra labai praktiškos: nuotolinis valdymas, energijos stebėjimas, automatizavimas ir aiškūs pranešimai, ką ir siūlo minėtas sprendimas.
„Kai žmogus realiu laiku mato, kurie buitiniai prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros, atsiranda aiškus kontrolės jausmas ir galimybė priimti pagrįstus sprendimus. „Samsung SmartThings“ padeda automatizuoti prietaisų darbą bei perkelti didesnių energijos sąnaudų reikalaujančias užduotis į pigesnio tarifo laiką. Pavyzdžiui, skalbyklę ar indaplovę galima paleisti naktį, o išvykus iš namų aktyvuoti „Away mode“, kuris automatiškai išjungia nereikalingus prietaisus“, – teigia E. Tamelytė.
Maži sprendimai, ryškus efektas
Apklausa rodo, kad labiausiai gyventojai norėtų automatizuoti būtent energijos stebėjimą ir taupymą – tai pirmasis prioritetas visose Baltijos šalyse. Tai signalas, kad vartotojai ieško aiškių, kasdien veikiančių sprendimų.
„Tinkamai parinkti energiją taupantys prietaisai, sąmoningi naudojimo įpročiai ir išmanus jų valdymas leidžia sumažinti elektros sąnaudas net neprarandant komforto. Taip pat, verta sekti elektros tiekėjų kainodarą ir pasiūlymys. Pavyzdžiui, šiuo metu mes bendarbiaujame su „Enefit“, todėl įsigijus buitinę techniką, galima gauti ir nuolaidą elektros sąskaitai“, – apibendrina E. Tamelytė.
