Probleminis interneto naudojimas tarp paauglių: naujos įžvalgos iš 9 Europos šalių tyrimo

Po pamokų keturiolikmetė Sofija grįžta namo su jausmu, kad galva „per pilna“. Telefonas jos rankose tampa greičiausiu būdu nusiraminti: trumpi vaizdo įrašai, žinutės ir žaidimai leidžia bent trumpam atsitraukti nuo dienos rūpesčių. Tačiau vakare „dar kelios minutės“ ekrane užsitęsia, trumpėja miegas, o kitą rytą sunku susikaupti tiek mokykloje, tiek namuose. „Kartais atrodo, kad mano telefonas padeda nusiraminti, bet vėliau jaučiuosi dar labiau pavargusi“, – sako Sofija, viena iš tarptautinio BootStRaP tyrimo dalyvių Lietuvoje, nagrinėjančio paauglių interneto naudojimosi įpročius ir siekiančio nustatyti probleminio naudojimo priežastis.

Pranešimo autorių pateikta nuotr.

Sofijos istorija – ne išimtis

Jos patirtis atspindi plačią tendenciją, kuri vis dažniau pastebima šeimose ir mokyklose visoje Europoje.

Tačiau problema yra ne tik ekrano laikas: nauja tarptautinė BootStRaP tyrėjų parengta mokslinė publikacija pristato tyrimą, nagrinėsiantį didelio masto tyrimo duomenis – per 2500 paauglių 9 Europos šalyse. Mokslininkai pastebi, kad jaunimas internetą naudoja ne tik pramogoms ar bendravimui, bet ir kaip pagrindinę priemonę dorotis su stresu, nerimu ar nemaloniomis emocijomis, nes skaitmeninė aplinka siūlo lengvus būdus sumažinti įtampą ar išvengti nemalonių būsenų.

Tyrėjų teigimu, paaugliai – ypač pažeidžiama grupė, nes jų savireguliacijos sistemos dar tik vystosi, tad ilgainiui tai gali lemti kontrolės praradimą ir neigiamas pasekmes miegui, mokymuisi, santykiams bei emocinei savijautai.

Ekrano poveikis paaugliams: kodėl svarbu suprasti, kas verčia prie jo grįžti

„Nagrinėdami paauglių interneto naudojimo įpročius siekiame suprasti, kaip formuojasi probleminis interneto naudojimas sąveikaujant technologijų prieinamumui, individualiems rizikos veiksniams, emociniams procesams ir savikontrolės gebėjimams“, – sako BootStRaP projekto Lietuvoje vadovas dr. Julius Burkauskas, LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas.

Tyrėjai pastebi, kad vertinant paauglių interneto naudojimą, ypač svarbu motyvai ir psichologiniai mechanizmai – kodėl jauniems žmonėms sunku atsitraukti nuo interneto ir kas nutinka, kai jis tampa pagrindiniu emocijų reguliavimo būdu.

Siekiant palaikyti paauglių emocinę gerovę, svarbu ir stebėti, kiek laiko prabūnama ekranuose, ir atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius, emocijų reguliacijos mechanizmus. Pirmiausia tai – aiškių ribų tarp laiko prie ekrano ir kitų svarbių dienos veiklų nubrėžimas ir jų laikymasis, kad būtų galima lengviau išlaikyti balansą dienoje.

Duomenys iš kasdienio gyvenimo, ne tik apklausų

„Jauni žmonės čia nėra tik pasyvūs tyrimo dalyviai. Jie įtraukiami į tyrimo sprendimų kūrimą, programėlės dizainą, dalijasi savo patirties kontekstu. Tyrėjai, vadovaudamiesi atviro mokslo principais, dalijasi tyrimo idėja ir uždaviniais, kad paaugliai ir visuomenė suprastų, kaip jauno amžiaus žmonių kasdienybė padeda kurti naujas žinias“, – sako dr. Julius Burkauskas. Pasak jo, tai leidžia kurti etiškus, jaunimui priimtinus ir praktiškai pritaikomus sprendimus.

Paauglių kasdienis elgesys ir savijauta fiksuojami realiuoju laiku, pasitelkiant specialiai sukurtą telefono programėlę ir periodinius klausimynus. Tai leidžia vertinti, kaip siejasi interneto naudojimas, emocinė būsena ir pažinimo funkcijos – dėmesys, impulsų kontrolė ir gebėjimas susikaupti – realiomis sąlygomis ir natūraliame paauglių kasdienybės kontekste, nepasikliaujant vien dalyvių atsiminimais apie praėjusias dienas.

Nuo supratimo – prie realios pagalbos

BootStRaP tyrimu siekiama pritaikyti mokslines žinias ir įžvalgas praktinių sprendimų kūrimui – sukurti metodus, leidžiančius anksti atpažinti individualią probleminio interneto naudojimo riziką ir pasiūlyti personalizuotas, įrodymais grįstas savivaldos priemones, pritaikytas realiam paauglių gyvenimui:

• Anksti identifikuoti asmenis, kurie gali būti labiau pažeidžiami probleminio interneto naudojimo;
• Patvirtinti probleminio interneto naudojimo rizikos hipotezes apie impulsyvumo, emocijų, kognityvinių procesų ir vykdomųjų funkcijų sąveiką;
• Nustatyti kaip šie veiksniai galėtų būti panaudoti taikant praktines intervencijas;
• Įvertinti probleminio interneto naudojimo poveikį jaunų žmonių sveikatai ir ekonominę naštą Europoje.

Projekto metu gautos žinios leis pateikti rekomendacijas šalių vyriausybėms, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir skaitmeninės technologijos taptų saugesnės mūsų vaikams.

Mokslinė publikacija, apie kurią rašoma šiame pranešime, paskelbta tarptautiniame recenzuojamame atviros prieigos žurnale „Comprehensive Psychiatry“.