Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto.
Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. „Telia“ DI teisės ekspertas, DI asociacijos valdybos narys, prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujausi 2025 m. „Nature“ tyrimo duomenys atskleidžia, kad diskusijose apie svarbiausius pasaulinius įvykius socialiniuose tinkluose net 20 proc. dalyvių yra ne žmonės, o botai. Dar daugiau – skaičiuojama, kad iki 75 proc. viso interneto turinio jau gali būti sugeneruota dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja, kad Lietuvoje ši pinganti botų technologija naudojama ne tik reklamai, bet ir sudėtingoms psichologinėms operacijoms, kurių tikslas – sukurti iškreiptą realybę ir palaužti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, nors Lietuva nėra didelė valstybė, ji yra įdomi priešiškoms jėgoms: skiriami didžiuliai ištekliai botų adaptavimui lietuvių kalbai bei Lietuvai aktualiems naratyvams, o jų veikimo metodai tampa vis sunkiau atpažįstami.
Dirbtinės minios efektas
Viena didžiausių grėsmių pilietiškumui, pasak eksperto, yra ne pavieniai pikti komentarai, o vadinamasis dirbtinis minios efektas. Tūkstančiai patiktukų ir palaikančių komentarų gali sukelti klaidingą įspūdį, kad radikali nuomonė atspindi daugumos požiūrį. Norint destabilizuoti visuomenę nėra svarbu į kurią radikalią pusę nukrypstame, svarbu, kad tai keltų įtampą, baimę, nepasitikėjimą ir kitus neigiamus jausmus. Neretai pasinaudojama net gyvenimiškomis situacijomis, pavieniais nusikaltimais, nelaimingais atsitikimais, parodant, kad dabartinė valdžia yra nepatikima, nieko negebanti, taip pasiekiamas kiršinimo efektas.
„Botai sukuria iliuziją, kad tam tikra marginali idėja yra norma. Racionalūs piliečiai dažnai išstumiami iš viešosios erdvės, nes žmogui reikia laiko įsigilinti į temą ir sukurti komentarą, jį parašyti, o botų armija sureaguoja akimirksniu, užtvindo eterį ir taip formuoja ne visada visuomenės interesą atitinkančius naratyvus. Taip sukuriama apgaulinga socialinė realybė, kurioje radikalumas atrodo kaip vyraujanti norma, o racionalus balsas paskęsta triukšme“, – teigia P. Pakutinskas.
Miegantys agentai neutraliose grupėse
Viena pavojingiausių tendencijų, kurią išskiria prof. P. Pakutinskas, yra vadinamieji miegantys agentai. Tai botai, kurie ilgą laiką socialiniuose tinkluose elgiasi kaip atsakingi piliečiai, taip siekia įgyti bendruomenės pasitikėjimą, tarsi renka karmos taškus (angl. karma farming), kad vėliau skambėtų patikimiau. Tokie profiliai sunkiau atpažįstami, nes susirenka daugiau atributų, būdingų normaliam profiliui (draugų, apsilankymų ir kt.).
„Šiuolaikiniai botai mėnesius gali gyventi visiškai neutraliose erdvėse – sodininkų, tėvų ar automobilių mėgėjų grupėse. Jie kelia neutralų turinį, gėlių nuotraukas, diskutuoja apie buitį ir taip įgyja bendruomenės pasitikėjimą. Tačiau atėjus „X valandai“, rezonansiniam įvykiui ar krizei, tūkstančiai šių profilių staiga suaktyvėja. Jie gali koordinuotai sėti nerimą, teigiant, kad policija neveikia, institucijos korumpuotos, o valstybė žlunga. Tai ne tiesmukas puolimas, o pasitikėjimo, kurį jie ilgai kūrė, panaudojimas prieš žmones“, – aiškina ekspertas.
Remiantis 2025 m. „Springer“ publikuotu moksliniu tyrimu, šiuolaikiniai botai nebėra primityvūs – jų elgseną tampa vis sunkiau atskirti nuo realių žmonių. Botai sąmoningai imituoja žmogiškus netobulumus: daro pauzes, keičia nuomones, klysta rašydami, reaguoja emociškai ir netgi prisitaiko prie konkrečių bendruomenių normų.
Papildomą grėsmę kelia tai, kad botų veikla vis dažniau persikelia į pusiau privačias erdves – uždaras grupes, pokalbių programas ir net bendruomenių administratorių lygmenį. Čia manipuliacija sunkiau pastebima, nes pasitikėjimas jau susiformavęs, o informacija sklinda kaip patikimas patarimas. Tokiose aplinkose botai ne tik platina melagingą turinį, bet ir kuria emocinį foną – nuovargio, cinizmo, bejėgystės jausmą.
Tyrimas taip pat rodo, kad net pažangiausi algoritminiai detektoriai dažnai nesugeba tiksliai atpažinti botų. Jie treniruojami pagal praeities elgsenos modelius, o botų strategijos keičiasi greičiau nei atnaujinami atpažinimo įrankiai. Dėl to vis dažniau nepastebimos net koordinuotos botų grupės, ypač kai jos ilgą laiką veikia neutraliose ar uždarose socialinių tinklų bendruomenėse.
Tikslas – skatinti visuomenės abejingumą
Net ir nevykstant rinkimams, botų veikla nenutrūksta. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikė tokių operacijų pasekmė nėra staigus visuomenės radikalizavimas, o lėtas pilietinio imuniteto silpninimas, kai žmonės nustoja tikėti ne tik institucijomis, bet ir vieni kitais. Botų tikslas nebūtinai yra agituoti „už“ ar „prieš“, o vykdyti nuolatinę psichologinę operaciją, skirtą demotyvuoti.
„Pagrindinis botų tikslas – sukurti atskirtį, pasėti abejingumą ir nusivylimą savo šalimi. Kai žmonės nuolat mato dirbtinai sukurtą neigiamą foną, kyla natūralus klausimas, kam stengtis, jei viskas vis tiek blogai. Botai dažnai kursto ugnį abiejose pusėse, poliarizuodami visuomenę, nes būtent konfliktas sukuria didžiausią įsitraukimą. Taip skaldoma vienybė ir mažinamas piliečių noras dalyvauti valstybės gyvenime“, – sako P. Pakutinskas.
Nors socialinių tinklų platformos dažnai pelnosi iš didesnio vartotojų įsitraukimo, kurį skatina konfliktai komentarų skiltyse, ekspertas pabrėžia, kad situacija keičiasi – Europos Sąjungos reguliavimo priemonės verčia platformas prisiimti atsakomybę. Visgi, kol technologijos tobulėja, geriausias visuomenės įrankis priešintis yra kritinis mąstymas – supratimas, kad tūkstantinė minia internete gali būti tik pigaus algoritmo sugeneruota iliuzija.
