Dirbtiniu intelektu pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.
Dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Pagal pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ 2025 m. Mažmeninės prekybos ataskaitą, daugiau nei pusė Lietuvos vartotojų supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad galėtų jiems pateikti labiau individualizuotus rekomendacinius pasiūlymus. Beveik pusė Latvijos gyventojų ir šiek tiek daugiau nei pusė Estijos vartotojų laikosi tos pačios nuomonės, o tai rodo, kad dirbtinio intelekto naudojimas siekiant pagerinti pirkimo patirtį tampa vis labiau pastebimas Baltijos šalių klientams.
Tačiau žmonių požiūris į individualizuotus pasiūlymus priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis iki 40 metų amžiaus vartotojų mano, kad individualizuotos rekomendacijos yra naudingos, nes padeda greičiau rasti tinkamus produktus. Tuo tarpu vyresnio amžiaus vartotojai individualizuotus pasiūlymus dažniau laiko įkyriais ir į juos žiūri atsargiau nei jaunesni pirkėjai.
Pasak Tobias Lindh, „Adyen“ generalinio direktoriaus Šiaurės ir Baltijos šalyse, dirbtinio intelekto naudojimo plitimas rodo, kad individualizuota pirkimo patirtis tampa vis svarbesne prekybininkų konkurencingumo dalimi. „Pastaraisiais metais vartotojų lūkesčiai dėl pirkimo akivaizdžiai pasikeitė, nes dirbtinis intelektas leidžia jiems gauti tikslias, savalaikes ir patogias rekomendacijas. Kai klientas jaučia, kad jam siūloma praktinė pagalba, jo pasitikėjimas prekybininku ir lojalumas jam taip pat didėja“, – paaiškino jis.
Vartotojai vis dažniau patys naudoja DI
Be prekybos platformų siūlomų DI rekomendacijų, pirkėjai vis dažniau savarankiškai naudoja dirbtinį intelektą. Tyrimo rezultatai rodo, kad apie trečdalis Lietuvos vartotojų per pastaruosius metus naudojo „ChatGPT“ ar kitą DI asistentą, kad rastų tinkamus produktus, palygintų juos ar ieškotų papildomos informacijos, padedančios priimti sprendimus dėl pirkimo. Tai rodo, kad vartotojai nebesitiki rekomendacijų tik iš prekybininkų, bet sąmoningai formuoja savo internetinės prekybos procesą.
Tačiau dirbtinio intelekto naudojimas tarp vartotojų Baltijos šalyse nėra vienodas. Estijoje ir Lietuvoje dirbtinis intelektas laikomas praktiškai naudingu, o Latvijoje skepticizmas yra žymiai didesnis. Tyrimo duomenimis, beveik pusė Latvijos respondentų teigė, kad niekada nenaudotų „ChatGPT“ ar kito dirbtinio intelekto sprendimo apsipirkimui. Šie skirtumai rodo, kad Baltijos rinkos vis dar yra skirtingose naujų technologinių sprendimų diegimo stadijose.
DI keičia pirkimo taisykles
Vartotojų nuomone, pagrindinė dirbtinio intelekto vertė yra jo gebėjimas teikti geresnius rekomendacinius pasiūlymus ir atrinkti svarbią informaciją iš nereikšmingos. T. Lindh pažymi, kad kintantis DI vaidmuo yra aiškus signalas prekybininkams, norintiems išlikti konkurencingiems sparčiai besikeičiančioje rinkoje. „Vartotojai vis labiau tikisi, kad apsipirkimo patirtis visais kanalais bus sklandi ir padės jiems greitai rasti ieškomus produktus. Prieššventinio apsipirkimo metu tiksliai laiku pateikta rekomendacija gali būti tai, kas paskatins klientą pirkti – arba, atvirkščiai, kreiptis į konkurentą“, – sakė jis.
T. Lindh pridūrė, kad vartotojų lūkesčius formuoja ne tik vietos rinka, bet ir tarptautiniai standartai. „Kai pasaulinės mažmeninės prekybos grandinės siūlo sprendimus, kurie veikia kaip vieninga visuma parduotuvėse, internete ir mobiliuosiuose įrenginiuose, tai kelia lūkesčius ir Lietuvos vartotojams. Vietos prekybininkai turi prisitaikyti tiek prie augančio žmonių technologinio pasirengimo, tiek prie tarptautinės konkurencijos spaudimo“, – sakė jis.
