Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis tyrimas.
Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis „Work Reimagined Survey 2025“ tyrimas, kurį atliko profesinių paslaugų bendrovė EY.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Per tyrimą apklausta 15 tūkst. darbuotojų ir 1,5 tūkst. darbdavių 29 šalyse. Išvadose atskleistas didelis skirtumas tarp dirbtinio intelekto diegimo ir žmonių pasirengimo jį naudoti. Taip pat studija rodo, kad įmonės, kurios derina DI įrankių diegimą su darbuotojų mokymu ir vadovų palaikymu, gali pasiekti iki 40 proc. didesnį darbo našumą.
Trečdalis jaučia nerimą, kad DI gali pakenkti profesionalumui
Nors dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdienio darbo įrankiu, EY tyrimas atkreipia dėmesį, kad darbuotojai į pažangą vis dar žvelgia įtariai ir atsargiai. Daugiau negu trečdalis respondentų (37 proc.) nurodo, kad pernelyg didelis pasitikėjimas dirbtiniu intelektu gali pakenkti jų įgūdžiams ir profesinėms žinioms. Net 64 proc. respondentų teigia, kad per pastaruosius metus jautė spaudimą ir didėjantį darbo krūvį. Atitinkamai, tik 12 proc. darbuotojų turėjo pakankamai mokymų, kad galėtų naudoti DI įrankius kaip pagalbą dirbti sumaniau, o ne tiesiog daugiau.
Be to, nepaisant darbdavių pastangų diegti savo DI įrankius, vadinamasis „šešėlinis DI“ vis dar yra plačiai paplitęs: nuo 23 proc. iki 58 proc. darbuotojų įvairiuose sektoriuose naudoja asmeniškai pasirinktus sprendimus, o ne tuos, kuriuos įdiegė įmonė.
DI vertę lemia žmonių noras jį naudoti
EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris atkreipia dėmesį, kad vien technologijos įdiegimas negarantuoja rezultatų. Pasak jo, tyrimas rodo, kad DI sprendimų nauda yra daug mažesnė, kai jie naudojami įmonėse, kuriose silpna organizacijos kultūra, darbuotojams trūksta mokymosi galimybių, vadovų paramos ar motyvacijos.
Įmonės, kurios investuoja ir į technologijas, ir į žmones – teikia mokymus, nustato aiškius tikslus ir sukuria saugią aplinką eksperimentams, gauna daug didesnę naudą. Tačiau tik apie 28 proc. organizacijų visame pasaulyje šiuo metu veikia būtent taip.
„Dirbtinis intelektas yra visur, bet įmonės vis dar neišnaudoja visų jo galimybių, nes yra atotrūkis tarp technologijos įdiegimo ir žmonių pasirengimo ją naudoti. Dauguma darbuotojų vis dar naudoja DI tik bazinėms užduotims atlikti. Tobulėti trukdo nerimas dėl darbo vietos saugumo, įgūdžių praradimo ir didėjančio darbo krūvio. Kai įmonės sugeba suderinti žmonių ir technologijų privalumus, DI taikymas duoda puikių rezultatų, tačiau kai žmogiškasis faktorius ignoruojamas, šie privalumai išnyksta“, – akcentuoja L. Dičpetris.
Iššūkiai išlaikant talentus
Analizuodami įmonių patirtį, tyrimo autoriai pastebi, kad investicijos į darbuotojų ugdymo programas, darbdaviams gali kelti ir darbuotojų praradimo riziką. Mat ugdymo programos gali sąlygoti dažnesnį darbuotojų norą pasižvalgyti kito darbo ir atlygio. Taigi, iššūkis yra dvigubas – ne tik auginti, bet ir išlaikyti tobulėjantį darbuotoją.
Tyrimu nustatyta, jog darbuotojų, kurie per metus gauna daugiau nei 81 valandą DI mokymų, vidutinis darbo našumas didėja 14 valandų per savaitę. Tad mokymai ir naujų įgūdžių įgijimas sąlygoja efektyvesnį komandų darbą, darbuotojai labiau savimi pasitiki ir geriau panaudoja DI savo darbe.
Kita vertus, didesnis darbuotojų pasitikėjimas savimi ir vertės suvokimas darbdaviams kelia ir galvos skausmą – 55 proc. smarkiai pažengusių darbuotojų pripažįsta, kad yra linkę keisti darbą, nes jų įgūdžiai yra labai paklausūs. Darbo rinkoje DI specialistų žinios yra išties vertinamos, o išoriniai pasiūlymai dažnai pasirodo esą patrauklesni nei dabartinės įmonės siūlomos sąlygos.
Tad pradėdami tobulėjimo programas darbdaviai turėtų būti paruošę ir atitinkamus karjeros kelius augantiems talentams. Didesnė pridėtinė vertė ir našumas turėtų virsti didesnėmis naudomis darbuotojams, įskaitant prieigą prie šiuolaikinių technologijų, lanksčias darbo sąlygas bei karjeros galimybes, orientuotas į tolesnį DI įgūdžių taikymą.
„DI yra plačiai naudojamas, tačiau daugelis įmonių vis dar mato ribotą grąžą ir potencialią riziką. Mūsų tyrimai rodo, kad diegiant DI būtina kompleksiškai integruoti tiek verslo modelio kaitos, tiek technologijų diegimo, tiek darbuotojų ugdymo ir naujos kultūros formavimo aspektus. Ir visame šiame komplekse svarbiausias yra būtent žmonių klausimas“, – sako EY partneris L. Dičpetris.
Anot jo, DI keičia darbo aplinką ir procesus, todėl verslo lyderiai turi sukurti kultūrą, kuri palaiko tiek žmonių gerovę, tiek veiksmingą technologijų naudojimą. „Įmonės, kurios stiprina savo darbuotojų įgūdžius ir gerovę, bus geriausiai pasirengusios ateities iššūkiams. Tvarų augimą pasitikint savimi užtikrina pastangos sukurti sąlygas ir aplinką, kurioje žmonės ir technologijos drauge kuria vertę ir juda į ateitį“, – apibendrina EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas L. Dičpetris.
