Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje.
Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame pasauliniame forume tapo aišku viena: privalomas DI reguliavimas tik stiprės, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose jis kels nevienodus iššūkius.
Nuotrauka: asmeninis mokslininkės archyvas
JT darbo grupė dėl verslo ir žmogaus teisių – penkių nepriklausomų ekspertų komanda iš skirtingų pasaulio regionų. Jie nepavaldūs jokiai valstybei ar JT struktūrai. Mandatas aiškus: padėti valstybėms ir verslui įgyvendinti 2011 m. priimtas JT gaires dėl verslo ir žmogaus teisių. Šios gairės – vienintelis globalus standartas šioje srityje.
„Mūsų misija – padėti organizacijoms atpažinti ir valdyti versle kylančias žmogaus teisių rizikas ir skatinti valstybes prižiūrėti, kad verslas laikytųsi savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje,“ – dalinasi MRU prof. dr. Lyra Jakulevičienė, pernai daugiau nei 190 Jungtinių Tautų valstybių narių išrinkta į JT darbo grupę atstovauti Vidurio ir Rytų Europos bei Balkanų šalims. Jungtinių Tautų specialiųjų pranešėjų statusą turinčių ekspertų atrankos procesas – ilgas ir sudėtingas. Kandidatai vertinami pagal kompetenciją, patirtį ir ekspertiškumą konkrečioje srityje.
Dialogas su valstybėmis ir verslu
JT darbo grupė nuolat palaiko ryšius su valstybėmis, įmonėmis, visuomeninėmis organizacijomis ir bendruomenėmis. Kasmet, lapkričio mėn. grupė rengia didžiausią pasaulinį forumą verslo ir žmogaus teisių klausimams aptarti. Šiemet forume dalyvavo 4650 žmonių iš 146 šalių, nuo valstybių iki mažiausių bendruomenių, pavyzdžiui iš Amazonės miškų, atstovų.
„Kartais atrodo, kad globalios problemos aktualios tik didžiosioms pasaulio valstybėms ar regionams, kur žmogaus teisių užtikrinimo lygis yra žemas. Tačiau net ir Lietuvos įmonės bei organizacijos gali susidurti su reputacijos rizikomis, nes verslo vertės grandinė driekiasi per visą pasaulį iki tiekėjų tolimiausiuose kampeliuose. Tad šias problemas įmanoma spręsti tik įtraukiant visas suinteresuotas šalis, įskaitant vietos bendruomenes,“ – dalinasi profesorė.
Skundų nagrinėjimas: greitesnis kelias nei teismai
Kasmet JT darbo grupė sulaukia kelių šimtų skundų dėl įmonių vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, apie 100 iš jų išnagrinėja. „Nesame teisminė institucija, tačiau galime tiesiogiai komunikuoti ir medijuoti su įmone, kuri skundžiama, atlikti tyrimą ir ieškoti sprendimų. Tai – greitesnis ir tiesesnis kelias nei bylinėjimasis, nors mūsų išvados ir neturi tokios pačios galios kaip teismo sprendimai,“ – aiškina prof. dr. L. Jakulevičienė.
 Nuotrauka: asmeninis mokslininkės archyvas |
|---|
Vidurio ir Rytų Europoje šis mechanizmas – dar mažai žinomas, todėl iš regiono gaunami tik pavieniai skundai, tačiau kiti pasaulio regionai itin aktyviai naudojasi šiomis procedūromis.
Teminės ir metinės ataskaitos
JT darbo grupė rengia temines ataskaitas JT Žmogaus teisių tarybai ir metines – JT Generalinei Asamblėjai. Teminėse ataskaitose kasmet nagrinėjama vis kita aktuali tema, atskleidžiama problematika ir praktinės rekomendacijos pateikiamos kaip gairės. Ataskaitos rengiamos konsultuojantis su valstybių, verslo, visuomeninių organizacijų atstovais bei akademikais iš viso pasaulio.
Vadovaudama darbo grupei 2025 m. pradžioje, prof. L. Jakulevičienė inicijavo tyrimą dėl DI sistemų pirkimo ir naudojimo galimo žalingo poveikio žmogaus teisėms versle bei sutelkė komandą teminei ataskaitai parengti.
Regioninė atsakomybė ir Lietuvos indėlis
Nors profesorė kilusi iš Lietuvos, JT darbo grupėje ji yra atsakinga už visą Vidurio ir Rytų Europos bei Balkanų regioną. Dalyvauja forumuose, vyksta į vietas, kur kyla įtarimai dėl žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėja regiono skundus. Rengiant ataskaitą apie DI naudojimo versle poveikį žmogaus teisėms, suorganizuotos 85 konsultacijos visame pasaulyje. „Kiekviena iš šių konsultacijų atskleidė kitokį realybės paveikslą: skiriasi požiūriai, galimybės, patirtys,“ – dalinasi profesorė.
DI grėsmės ir tikrovė
Prof. dr. L. Jakulevičienė pasakoja, kad JT darbo grupės parengtoje teminėje ataskaitoje nagrinėjama, kokias rizikas žmogaus teisėms gali kelti DI sistemų naudojimas versle ir viešajame sektoriuje, ir kaip jos pasireiškia skirtingais lygmenimis.
Kraštutinis pavyzdys – Nyderlandų socialinės apsaugos sistemos algoritmų klaidos, dėl kurių 2021 m. atsistatydino visa vyriausybė. Tūkstančiai žmonių buvo neteisingai apkaltinti sukčiavimu ir priversti grąžinti milžiniškas sumas.
Didžiosios Britanijos pašto skandalas – dar vienas skaudus pavyzdys, kaip technologijų klaida gali sugriauti žmonių gyvenimus. Daugiau nei 700 pašto skyrių vadovų buvo apkaltinti sukčiavimu ir melaginga apskaita vien todėl, kad sistema neteisingai rodė lėšų trūkumą. Nors problemą sukūrė technologijos, žmonės buvo nuteisti. Ši istorija šiandien laikoma didžiausia teisingumo sistemos klaida Jungtinėje Karalystėje.
Kitas pavyzdys – diskriminacija darbo rinkoje, kurią gali nulemti DI: vykdant atrankas į darbo pokalbius vertinami kandidatų gyvenimo aprašymai (pvz., atmetami dokumentai, kuriuose nurodyta tam tikra tautybė, amžius ar gyvenamoji vieta). Kai kuriose srityse DI netgi naudojamas darbuotojų emocijoms ar nuovargiui stebėti: pavyzdžiui, kalnakasyboje darbuotojų nuovargio lygiui įvertinti. ES teisė draudžia taikyti tokią praktiką darbo vietose ir švietimo sistemoje. Visgi tokiose šalyse, kaip Kinija, plačiai taikomas net socialinis reitingavimas pagal surinktus konkretaus asmens elgesio viešumoje duomenis.
„Įmonės dažnai net nežino koks DI naudojimo jų versle poveikis žmogaus teisėms, todėl pirmas žingsnis – įsivertinti, kokios technologijos naudojamos ir kokias rizikas jos kelia“, – pabrėžia profesorė.
Reguliavimo pokyčiai
DI reguliavimas skirtinguose pasaulio regionuose skiriasi, tačiau vis daugėja privalomo reguliavimo: ES priėmė DI Aktą, Europos Taryba – pirmąją tarpvalstybinę konvenciją dėl DI, Pietų Amerika, Pietų Korėja, Kinija naudoja savo reguliavimo modelius, Afrikos Sąjunga pasitvirtino DI reguliavimo strategiją. Profesorė pabrėžia subalansuoto reguliavimo svarbą: „Koks bebūtų reguliavimas, kylančios rizikos niekur nedings, o verslui visuomet naudinga, kai taisyklės aiškios ir nuspėjamos“.
MRU indėlis ir mokslo poveikis
JT darbo grupės veikla suteikia unikalią galimybę Lietuvos mokslui – gauti empirinę informaciją apie žmogaus teisių pažeidimų rizikas skirtinguose pasaulio regionuose. MRU jau ne kartą atliko tyrimus ir konsultavo Lietuvos institucijas apie žmogaus teisių laikymosi versle bei dirbtinio intelekto reguliavimo klausimus.
Profesorė pabrėžia, kad ši patirtis yra svarbi ir Universitetui, ir studentams, kurie ateityje dirbs DI, teisės ar politikos srityse: „Universitetui svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir analizuoti praktinius atvejus ir pateikti rekomendacijas sprendimų priėmėjams, siekiant įrodymais grįstos politikos.“
Prof. dr. L. Jakulevičienė savo pareigas JT darbo grupėje tęs mažiausiai dar dvejus metus. O jei bus perrinkta ir antrai kadencijai, tai taps simbolišku jos profesinės istorijos déjà vu – lygiai taip pat du kartus iš eilės ji buvo paskirta ir MRU Teisės mokyklos dekane.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
