Europos forume Alpbache nuskambėjo itin rimtas perspėjimas, susijęs su technologijų ateitimi ir mūsų visuomenės pagrindais. „Signal Foundation“ prezidentė Meredith Whitaker pabrėžė, kad naujosios dirbtinio intelekto formos, vadinamos DI agentais, gali tapti viena didžiausių grėsmių privatumui ir demokratinėms laisvėms.
Rugpjūčio 26 dieną vykusiame Europos forume Alpbache nuskambėjo itin rimtas perspėjimas, susijęs su technologijų ateitimi ir mūsų visuomenės pagrindais. „Signal Foundation“ prezidentė Meredith Whitaker pabrėžė, kad naujosios dirbtinio intelekto formos, vadinamos DI agentais, gali tapti viena didžiausių grėsmių privatumui ir demokratinėms laisvėms.
Whitaker įspėjo, kad nors šios sistemos žadamos kaip patogios kasdienio gyvenimo palengvintojos, jos gali nepastebimai virsti galingais sekimo ir kontrolės įrankiais. Pasak jos, tai nėra tik technologinė naujovė ar įdomus eksperimentas – tai tiesioginė rizika mūsų žmogaus teisėms ir laisvėms.
Ši tema aktuali ne tik ekspertams, bet ir kiekvienam, kuris naudojasi išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ar kitais įrenginiais. Ar tikrai už patogumą, kai už mus rezervuojama vieta restorane, verta paaukoti savo privatumą?
Kas yra DI agentai?
DI agentai – tai naujos kartos dirbtinio intelekto sistemos, giliai integruotos į kasdienius įrenginius. Skirtingai nei paprastos programėlės ar įrankiai, šie agentai turi plačias prieigos teises: jie gali rinkti, analizuoti ir naudoti asmens duomenis be aiškios žmogaus kontrolės.
Whitaker pabrėžė, kad tokie agentai veikia tyliai, dažnai net nepastebimai. Jie gali stebėti mūsų elgesį, sprendimus, įpročius ir net emocijas, o sukauptą informaciją panaudoti ne tik pagal vartotojo poreikius, bet ir politinei ar komercinei manipuliacijai.
Būtent dėl tokio plataus funkcionalumo DI agentai gali atrodyti naudingi – nuo pagalbos kasdienybėje iki greito sprendimų priėmimo – tačiau už šio patogumo slypi labai pavojinga kaina.
Privatumą naikinanti technologija
Pasak „Signal Foundation“ prezidentės, DI agentai gali „evisceruoti“, t. y. iš vidaus sunaikinti privatumą. Kai technologija turi prieigą prie beveik visų asmens gyvenimo sričių, iš žmogaus atimama galimybė kontroliuoti, kokia informacija apie jį kaupiama ir kaip ji naudojama.
Whitaker pabrėžė, kad šis procesas gali vykti nepastebimai. Vieną dieną džiaugiamės, kad mūsų telefonas žino mūsų mėgstamiausią restoraną ar kelionės maršrutą, tačiau kitą dieną tie patys duomenys gali būti panaudoti reklamos, politinės propagandos ar net valstybės stebėjimo tikslais.
Privatumo praradimas nėra tik individuali problema. Tai grėsmė visai visuomenei, nes masinis duomenų rinkimas ir stebėjimas sudaro sąlygas lengviau valdyti žmones, riboti jų pasirinkimo laisvę ir kurti visuomenę, kurioje asmens laisvės tampa fikcija.
Grėsmė demokratijai
Vienas svarbiausių Whitaker pabrėžtų aspektų – DI agentai nėra tik technologinė naujovė, jie yra pavojus demokratijai. Demokratinėse valstybėse privatumas yra viena iš kertinių vertybių, nes tik turėdamas erdvę privatiems sprendimams žmogus gali laisvai formuoti nuomonę ir išreikšti savo balsą.
Kai žmonės žino, kad yra nuolat stebimi, jų elgesys keičiasi. Jie tampa atsargesni, labiau linkę pritarti daugumai, vengia kritikos valdžiai ar galingoms institucijoms. Tai reiškia, kad DI agentai gali ne tik rinkti duomenis, bet ir tiesiogiai paveikti demokratijos kokybę, paversdami piliečius pasyviais ir kontroliuojamais.
Patogumo spąstai
Vienas pavojingiausių aspektų yra tai, kad DI agentai dažnai pateikiami kaip patogumą suteikiančios priemonės. Kaip sakė Whitaker, „mes visi galime gauti už mus užsakytą stalą restorane, bet tuo pačiu sunaikinsime esminę žmogaus teisę.“
Šis „patogumo spąstas“ reiškia, kad žmonės, siekdami sutaupyti laiko ar pastangų, sutinka su nuolatinės stebėsenos sąlygomis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai smulkmena, tačiau ilgainiui tokia praktika virsta norma, kurioje kontrolė tampa neišvengiama.
Bendrovės pozicija
„Signal Foundation“, kuriai vadovauja Whitaker, jau seniai žinoma kaip viena iš privatumo gynėjų. Jų kuriama susirašinėjimo programėlė „Signal” išpopuliarėjo būtent dėl šifravimo ir saugumo funkcijų, kurios užtikrina, kad vartotojų pokalbiai išliktų privatūs.
Todėl Whitaker žodžiai nėra atsitiktiniai. Jie kyla iš ilgalaikės patirties kovojant su masiniu duomenų rinkimu ir siekiant išsaugoti vieną svarbiausių žmogaus teisių – teisę į privatumą.
Ateities pasirinkimas
Visuomenė turi priimti sprendimą, kokią technologinę ateitį ji nori kurti. Ar tai bus pasaulis, kuriame patogumas ir greitis svarbesni už laisvę? Ar vis dėlto bus ieškoma sprendimų, kurie leis naudotis dirbtinio intelekto galimybėmis, bet kartu saugos žmogaus privatumą ir demokratines vertybes?
Whitaker pabrėžė, kad dar ne vėlu. Jeigu laiku bus įvestos taisyklės ir kontrolės mechanizmai, DI agentai gali būti naudojami atsakingai, nepaverčiant jų visuotinės kontrolės įrankiais.
