Dirbtinį intelektą (DI) naudoja tiek patys žmonės, tiek įmonių darbuotojai, tačiau perdėtas pasitikėjimas tokių įrankių pagalba darbo paieškoje gali pakišti koją. DI puikiai padeda paruošti gyvenimo aprašymą ir pasiruošti nuotoliniam pokalbiui, bet jo metu į kompiuterį atremtas telefonas sufleris su įjungtu „ChatGPT“ gali sukurti papildomų iššūkių
Dirbtinį intelektą (DI) naudoja tiek patys žmonės, tiek įmonių darbuotojai, tačiau perdėtas pasitikėjimas tokių įrankių pagalba darbo paieškoje gali pakišti koją. DI puikiai padeda paruošti gyvenimo aprašymą (CV) ir pasiruošti nuotoliniam pokalbiui, bet jo metu į kompiuterį atremtas telefonas sufleris su įjungtu „ChatGPT“ gali sukurti papildomų iššūkių. Monika Trumpaitė, „Telia“ žmogiškųjų išteklių specialistė, teigia, kad verslas ieško specialistų, kurie moka DI naudoti kaip pagalbininką, bet ši technologija gali tik papildyti paties žmogaus žinias.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
„DI kandidatui gali padėti geriau pasiruošti ir išryškinti savo stipriąsias puses, bet nesąžiningas įrankio naudojimas gali neigiamai atsiliepti artimoje ateityje, tiek įmonei, tiek darbuotojui. Jei specialistas „pagražina“ savo patirtį su DI pagalba, kompetencijų trūkumas darbo praktikoje greitai paaiškėja“, – teigia M. Trumpaitė.
Remiantis personalo atrankos įmonės „Sago“ ir grafinio dizaino platformos „Canva“ pasaulinio tyrimo duomenimis, beveik pusė (45 proc.) kandidatų darbo atrankoje pasitelkė DI, kuris generuoja turinį. Šie įrankiai gali puikiai patobulinti gyvenimo aprašymą, tačiau dalis kandidatų perdėtai pasitelkia DI pagalbą.
Skirtumas tarp dviejų kandidato versijų
DI kuria puikius CV, tačiau verta nenutolti nuo realybės, nes „tobulas“ CV taip pat kelia papildomų klausimų vadovams, kurie vykdo atrankas. DI įrankiai gali pasiūlyti labiau techninius ar „protingiau skambančius“ žodžius, kurie gali sukurti įspūdį, kad kandidatas turi daugiau žinių, nei iš tikrųjų. Dėl to gali atsirasti skirtumas tarp to, kaip žmogus save pateikia ir to, koks jis iš tiesų yra.
„Lietuvoje jau buvo atvejų, kai nuotolinio interviu metu pretendentas gretimame lange įsijungė DI. Įrankis klausėsi darbdavio klausimų ir iš karto pateikė atsakymus, kuriuos kandidatas tiesiog perskaitė. Užsienyje pasitaikė ir kardinalesnių DI pagalbos atvejų, kurių Lietuvoje dar nėra“, – teigia „Telia“ žmogiškųjų išteklių specialistė.
Pasak M. Trumpaitės, DI darbo atrankos pokalbių metu dažniausiai paaiškėja tada, kai kandidatas sulaukia klausimų apie konkrečias detales ar jo patirtį. DI įrankis dažnu atveju neturi visos reikalingos informacijos ir dėl to negali patikslinti konkrečių detalių ar įvykių sekos. Kuo labiau smulkmeniški klausimai – tuo labiau pasimato, kada žmogus išties yra savo srities specialistas.
DI gali padaryti klaidų
Pokalbio metu DI pagalbininkai kompiuterio ekrane atsakymus raštu sudaro tik iš turimų duomenų, tad jie būna bendriniai. Nuasmenintos ir tipinės frazės dažniausiai išduoda, kad asmens mintis sudėlioja ne jis pats. Tokia pagalba tarsi parašo darbo pokalbio scenarijų, kuriame vadovų patikslinantys, atviri klausimai gali suklaidinti kandidatą.
„Pokalbis akis į akį išlieka viena geriausių priemonių, kuri padeda įvertinti realius kandidatų įgūdžius. DI gali padėti puikiai pasiruošti tokiam susitikimui. Pavyzdžiui, bene visiems žinomi „Gemini“ ar „ChatGPT“ įrankiai leidžia imituoti būsimą darbo pokalbį, diskutuoti ir pastebėti savo įgūdžius, kuriuos verta tobulinti“, – sako „Telia“ žmogiškųjų išteklių specialistė.
DI įrankius specialistų paieškoje naudoja ir patys darbdaviai. Personalo atrankos bendrovės „AIDA Recruitment“ 2024 metų pabaigos apklausos duomenimis, apie 80 proc. didžiųjų ir vidutinio dydžio Baltijos šalių įmonių naudoja DI, kuris automatiškai atrenka tinkamus kandidatus. Tačiau dalis žmonių prieštarauja tokiai praktikai, nes jeigu DI tikrins kandidato CV, kurį padėjo parengti DI, darbdaviai gali nepastebėti pretendento realių įgūdžių.
Ieško žmonių, kurie moka gerai naudoti DI
„DI įrankiai gali padėti kandidatui gauti darbo pasiūlymą, tačiau jie gali tik papildyti žmogaus žinių bagažą. Poziciją padeda gauti tai, kaip žmogus moka pateikti savo patirtį, kompetencijas bei DI įgūdžius darbo praktikoje. Darbdaviai vertina pateiktą informaciją ir atsižvelgia į tai, kaip pretendentas geba efektyviai naudoti naujausias technologijas ir su jų pagalba spręsti kompleksiškus iššūkius“, – teigia „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Keleto etapų darbo atranka dažnai leidžia atskirti tikrus ir DI sukurtus kandidato įgūdžius. Šiandieninėje darbo rinkoje technologijų sektoriaus darbuotojams vertinga mokėti dirbti su DI įrankiais, tačiau jie gali tik padėti žmogui, o ne atstoti jo įgūdžius. „Telia“ visada ieško žmonių, kurie geba šalia savęs sėkmingai įdarbinti ir DI įrankius.
