Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Dirbtinio intelekto kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus.
Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, teigia, kad dirbtinio intelekto (DI) kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Visuomenei yra vis sunkiau atskirti pagražintą realybę ir DI sukurtus vaizdus. Kornelio universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, tik 62 proc. žmonių gali atpažinti DI sukurtą nuotrauką, o net 87 proc. apklaustųjų manė, kad DI sukurta nuotrauka buvo tikra.Daugumai vartotojų gali būti sunku atskirti, kada už ekrano išties slypi tikras žmogus.
„Socialinės medijos yra puiki vieta užmaskuoti foto realistišką DI nuomonės lyderį, nes žmonės jau įprato, kad šioje erdvėje kiekvieno išvaizda neturi trūkumų. Įsivaizduokite, kad rašote žinutę gražiai nuomonės formuotojai, bet iš tiesų šis asmuo gyvena tik ekrano ribose. Iš tikrųjų pokalbis vyksta su nematoma tikrų asmenų komanda, kurie sukūrė personažą“, – sako V. Domarkas.
Anksčiau buvo lengviau atpažinti skaitmeninius avatarus, nes jie atrodė mažiau panašūs į realius žmones. Jau 2019 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatyta pirmoji skaitmeninė nuomonės formuotoja Aili. Dabar ši technologija pažengė dar toliau – DI nuomonės lyderiai atrodo dar realistiškiau, o tai atveria naujas galimybes įmonėms, bet tuo pačiu ir kelia naujų grėsmių socialinių tinklų vartotojams.
Gerai įmonėms, o kaip žmonėms?
Įmonėms yra lengva dirbti su DI nuomonės formuotoju. Avatarai gali dirbti kiaurą parą, greitai gali „nusifotografuoti“ su drabužiais iš naujausios kolekcijos, yra patikimi ir visada išliks neutralūs. Pavyzdžiui, šį rugpjūtį „Guess“ mados prekės ženklas spausdintai reklamos kampanijai naudojo tik DI kurtus realistiškus avatarus.
„Aprangos industrijai patogus marketingas gali kainuoti ateityje, nes visuomenė pastebi ir neigiamą DI nuomonės formuotojų reklamos pusę. Kai tikras žmogus reklamuoja prekę, jis prisiima atsakomybę už jos kokybę, tad jei produktas blogas – tikro nuomonės lyderio reputacija nukenčia. DI avataras nejaučia atsakomybės už reklamuojamą prekę“, – teigia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas.
Vienas iš tokių pavyzdžių yra DI nuomonės formuotoja Aitana, kuri „Cybernews“ duomenimis, per mėnesį uždirba iki 10 tūkst. eurų. Kyla klausimas, kiek asmuo gali tikėti tokia plaukų priežiūros linijos reklama. Akivaizdu, kad už DI nuomonės formuotojos išvaizdą atsakinga ne produktai, o programos algoritmai.
Tai sukuria didelę atskirtį tarp paprasto vartotojo ir skaitmeninių nuomonės formuotojų. Žmonės seka ir domisi nuomonės lyderiais tada, kai gali su jais susitapatinti, o DI avatarai socialiniuose tinkluose rodo nerealią realybę. Nežymėtas DI turinys gali turėti neigiamą poveikį sekėjams.
Būtina žymėti DI turinį
„Nors dalies tokių nuomonės formuotojų paskyrose yra komentaras, kai tai – netikras, DI sukurtas turinys, žmonės ne visada pastebi šį prierašą socialinių medijų profilio aprašyme (angl. bio). Žmonės, kurie nežino, kad tai DI avatarai, gali būti linkę dar kritiškiau vertinti savo pačių išvaizdą, kasdienį gyvenimą ar galimybes keliauti užsienyje“, – teigia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas.
Visuomenė turi teisę žinoti*, ar mato tikro žmogaus, ar DI nuomonės formuotojo, įrašus. Aiškus DI turinio žymėjimas stiprina pasitikėjimą socialinės medijos platformomis ir prekės ženklais, kurie bendradarbiauja su DI avataru. Jei kilo įtarimas, kad profilis priklauso DI nuomonės lyderiui, bet tai niekur nepaminėta, galima tai pranešti pačios socialinės medijos administracijai, kuri dažnai gali padėti šiuo klausimu.
Netikrus DI avatarus žmonės gali sukurti su turinio kūrimo DI (angl. generative AI) įrankiais. DI gali pavaizduoti nuomonės formuotojus bet kur, tad tampa vis sunkiau juos atpažinti. Jie socialinėse medijose elgiasi kaip tikri nuomonės formuotojai: kelia asmenukes, atrašo į komentarus ar asmenines žinutes ir dirba su žinomais prekės ženklais.
Anot V. Domarko, norint atpažinti DI kurtą turinį reikia mokėti naudotis DI įrankiais. Jei žmogus nori būti užtikrintas nuotraukos ar vaizdo įrašo tikrumu, jis gali pasitelkti kitas DI programas, kurios galėtų analizuoti turinį ir atpažinti, ar vaizdas yra autentiškas.
* Pauliaus Pakutinsko, „Telia“ vyriausiojo juriskonsulto, dirbtinio intelekto eksperto komentaras:
Pagal ES Dirbtinio intelekto aktą, dirbtinio intelekto sistemos, tiesiogiai sąveikaujančios su fiziniais asmenimis, turi būti suprojektuotos taip, kad tie asmenys būtų informuoti apie sąveiką su DI. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu pagrįstai informuotam, pastabiam ir nuovokiam fiziniam asmeniui tai būtų akivaizdu atsižvelgiant į aplinkybes ir naudojimo kontekstą.
DI aktas skatina žymėti sintetinį turinį, t.y. tą, kurį sugeneravo ne žmogus, o DI sistema. DI sistemų, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemas, kuriomis sugeneruojamas sintetinis judamo ar nejudamo vaizdo arba garso ar tekstinis turinys, tiekėjai užtikrina, kad DI sistemos išvediniai būtų pažymėti kompiuterio skaitomu formatu ir kad būtų galima atpažinti, jog jie yra sugeneruoti dirbtinai arba manipuliuojant.
