Elektromobiliai sparčiai augina skvarbą automobilių parke – tam įtakos turi inovacijų sparta, įkrovimo infrastruktūros plėtra bei griežtėjantys taršos reikalavimai. Visgi kaip rodo atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, Lietuvoje pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti vairuotojus rinktis elektromobilį, išlieka kaina – kas antras respondentas teigia, kad tokį sprendimą labiausiai motyvuotų piniginė paskata.
Elektromobiliai sparčiai augina skvarbą automobilių parke – tam įtakos turi inovacijų sparta, įkrovimo infrastruktūros plėtra bei griežtėjantys taršos reikalavimai. Visgi kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, Lietuvoje pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti vairuotojus rinktis elektromobilį, išlieka kaina – kas antras respondentas (48 proc.) teigia, kad tokį sprendimą labiausiai motyvuotų piniginė paskata.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrimo duomenimis, piniginės subsidijos reikšmė didėja augant respondentų amžiui. 18–25 metų amžiaus grupėje šis motyvas svarbus bene 2 iš 5 (42 proc.) respondentų, o tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų jis siekia jau daugiau nei pusę (55 proc.).
„Tokios motyvacinės priemonės, kaip nemokamas parkavimas (23 proc.) ar galimybė važiuoti A juosta (12 proc.) taip pat vertinamos palankiai, tačiau jos veiksmingumu gerokai nusileidžia finansinei paskatai“, − sako Raimondas Geleževičius, „Lietuvos draudimo“ privačių klientų departamento direktorius.
Pasak eksperto, tai aiškiai rodo, kad Lietuvoje vairuotojai elektromobilius vis dar traktuoja kaip aukštesnės kainos kartelės transporto priemonę, kuriai įsigyti būtinas išorinis finansinis paskatinimas.
Ką rodo tarptautinė patirtis
Remiantis tarptautine kitų šalių patirtimi, ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių rinka turi potencialo plėstis, nepaisant pradinių iššūkių ir vairuotojų inertiškumo renkantis automobilio tipą.
„Kaip rodo 2024 m. automobilių rinkos duomenų ir analitikos „JATO Dynamics“ duomenys, Šiaurės šalių regionas rodo pavyzdį visam pasauliui – elektromobiliai čia jau sudaro daugiau nei pusę (51 proc.) transporto parko, o Norvegijoje jų dalis pasiekė įspūdingus 88 proc. Tai įgyvendinta kompleksiškai – derinant dosnias subsidijas, plačią įkrovimo infrastruktūrą, mokesčių lengvatas ir aiškią strateginę viziją“, – teigia R. Geleževičius.
Norvegijoje elektromobilių revoliucija prasidėjo dar 1990-aisiais, kai aplinkosaugininkai ėmėsi pilietinio nepaklusnumo akcijų, siekdami atkreipti dėmesį į elektromobilių naudą. Šiandien šioje šalyje taikomos įvairios subsidijos – mažesni mokesčiai nei benzinu ar dyzelinu varomoms transporto priemonėms, 25 proc. PVM tarifas taikomas nuo 500 tūkst. Norvegijos kronų (apie 45 tūkst. eurų), palankesnis mokamų kelių naudojimas, stovėjimo ir keltų nuolaidos bei įkrovimo teisė daugiabučiuose.
Kaip paskatinti plėtrą
„Lietuvos draudimo“ atstovas pažymi, kad Lietuva taip pat žengia reikšmingus žingsnius elektromobilių plėtros kryptimi: nuosekliai plečiamas įkrovimo stotelių tinklas, o finansinių paskatų programos įgauna pagreitį.
„Šiuo metu gyventojai, įsigydami tik elektra varomą (grynąjį) elektromobilį, gali pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) subsidiją – iki 5 tūkst. už naują ir iki 2,5 tūkst. eurų už naudotą elektromobilį“, − komentuoja R. Geleževičius.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje elektromobiliai sudaro mažiau nei dešimtadalį visos rinkos, tačiau šių transporto priemonių parkas kasmet auga 50 proc. Šiuo metu šalyje registruota apie 28,5 tūkst. elektromobilių.
Be to, visoje šalyje veikia daugiau nei 2,5 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo stotelių, ir palyginus su 2020 m., jų skaičius išaugo daugiau nei 8 kartus, skelbia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R. Geleževičius atkreipia dėmesį, jog palyginti su labiau pažengusiomis rinkomis, Lietuvai reikia nuoseklaus sisteminio požiūrio ir ilgalaikių priemonių plano, kuris paskatintų efektyvesnę elektromobilių parko plėtrą.
„Akivaizdu, kad elektromobilių populiarumas Lietuvoje didėja, tačiau spartesnei plėtrai išlieka reikalinga ne tik patogi ir kokybiška infrastruktūra, bet ir dar aiškesnės bei patikimesnės ekonominės paskatos. Kol kas finansinė subsidija – svarbiausias veiksnys, keičiantis vairuotojų pasirinkimus“, – pažymi ekspertas.
Būtinas kompleksinis požiūris
Tyrimo duomenimis, Lietuvos vairuotojai vis labiau vertina elektromobilių naudas: ekologiškumą (28 proc.), tylų ir sklandų važiavimą (28 proc.), taip pat – patogią galimybę įkrauti transporto priemonę namuose (21 proc.).
Pasak R. Geleževičiaus, elektromobiliai dėl savo privalumų ir aplinkosauginių aspektų neišvengiamai bus vis dažnesnis vairuotojų pasirinkimas, tačiau klausimas išlieka atviras − kokiu greičiu vyks plėtra. Tai priklausys nuo to, kaip tarpusavyje derės valstybės politika, verslo sektoriaus iniciatyvos ir vartotojų lūkesčiai.
„Kompleksinis požiūris – infrastruktūros plėtros derinimas su skirtingomis motyvavimo ir informavimo priemonėmis – gali būti raktas į tvarų ir spartų perėjimą prie iškastiniu kuru varomų automobilių atsisakymo“, – sako R. Geleževičius.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
