Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis yra 162 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o Europos vidurkis yra apie 142 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.
Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis yra 162 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o Europos vidurkis yra apie 142 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų. Tad liūdina, jog atsiliekame, bet džiugina, kad Lietuvoje turime didelį potencialą robotizacijos srityje, mūsų šalyje kiekvienais metais robotų gamybos poreikis auga 20 procentų“, – teigia robotų gamintojo „KUKA Nordic AB“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Dalius Grakavinas.
Robotai parodoje „Balltechika“. Organizatorių foto
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“, kur dalyvaus ir D. Grakavinas, kartu su kolegomis pažindinsiantis dalyvius su gamybiniais robotais.
Robotizacijos iššūkiai Lietuvos gamyboje
Prieš dvidešimt penkerius metus D. Grakavinas pradėjo studijuoti automatiką, tad technologijos lydi jį ne vieną dešimtmetį. Dvidešimt metų praleidęs technologijų pardavimuose, prieš maždaug ketverius metus vyras nėrė į robotizacijos sritį. Dalius neslepia, jog tąkart jautėsi atsidūręs lyg kryžkelėje. „Tuo metu stovėjau ties strateginiu pasirinkimu: mačiau galimybę pasukti į sritį, kuri taps ne tik nauju karjeros etapu, bet ir būdu prisidėti prie prasmingo pokyčio – skatinti Lietuvos verslus ir gamybos įmones žengti robotizacijos link. Tikėjau, kad robotika taps neatsiejama konkurencingo verslo dalimi, ir šiandien tuo įsitikinu kasdien“, – sako vieno iš robotų gamintojo pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Vokietijos įmonė „Kuka“ gamina ne tik robotus, bet ir programinę įrangą, kuri skirta skaitmeniniams dvyniams kurti arba robotams programuoti bei valdyti. Baltijos šalyse D. Grakavinas su kolegomis atlieka robotų bei programinės įrangos tiekimą pramonei bei gamybai ir verslo įmonėms, kurios integruoja robotikos sprendimus Baltijos šalyse.
Pastaraisiais metais Lietuvos gamybos įmonės bei verslai robotizuojasi dėl stipraus darbo jėgos trūkumo. Tiek Lietuvos didmiesčių, tiek regionų gamybos įmonėse labai trūksta darbuotojų, vadovai susiduria su didžiule problema. „Pavyzdžiui, darbuotojai dirba sunkius pasikartojančius fizinius darbus, tad čia jiems robotizacija gali pagelbėti. Taip pat gamybos srities vadovai bei verslininkai susiduria su didžiuliais darbuotojų išlaikymo kaštais, nes kiekvienais metais atlyginimai didėja. Kadangi darbo vieta tampa brangesnė, visi gamintojai ieško būdų, kaip efektyvinti, automatizuoti gamybą, padidinti produktyvumą bei našumą. Be abejo, svarbi ir konkurencija tarptautiniu mastu – mūsų gamybos įmonių rankų darbo jėga konkuruoja su šalimis, kur stipriai išsivysčiusi automatizacija bei robotizacija ir produkcija pagaminama žymiai pigiau. Tad mes kito kelio nebeturime, tik diegiant kuo daugiau automatizacijos, robotizacijos galima padidinti našumą, efektyvumą bei išlikti konkurencijos lauke“, – sako robotų gamintojo pardavimų vadovas.
Įtakos turėjo sovietmečiu įsigalėjusi žmogiškoji jėga
Anot D. Grakavino, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai veiksniai, galintys prisidėti prie mūsų šalies industrinio proveržio.
„Mano asmenine nuomone, Lietuvoje turime pakankamai įsišaknijusį įsitikinimą, jog mūsų darbas turi būti paremtas žmogiškąja jėga. Mes mažiau investuojame į technologijas, tačiau daugiau į žmogiškąją jėgą arba rankų darbą, darbuotojų produktyvumą bei motyvaciją. Žiūrint į „Pramonė 4.0“ koncepciją, galima prisiminti Lietuvos istoriją: beveik penkis dešimtmečius mūsų šalyje buvo sovietmetis, kur pramonė paremta žmogiškąja jėga – per tą laiką išmokta gerai valdyti žmones. Tai mūsų gamybos srityje matosi ir dabar – vadovai bei verslininkai neskuba įdarbinti technologijų“, – tikina D. Grakavinas.
Pasaulyje pirmieji robotai gamybai buvo sukurti septintajame dešimtmetyje. D. Grakavinas pasakoja, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę neskubėta diegti technologijų gamyboje. Tačiau viena iš pirmųjų įmonių mūsų šalyje, savo gamyboje įsidiegusi robotus, – tai buvusi viena didžiausių gamyklų Lietuvoje ir viena didžiausių spalvotų kineskopų gamintojų Europoje, Panevėžio gamykla „Ekranas“.
Kita problema, prisidedanti prie mažesnio robotizacijos įgalinimo Lietuvos gamybos srityje, – vyraujanti užsakomoji pramonė. Pasak D. Grakavino, tam tikrus gaminius klientas kuria užsienyje ir atsiunčia brėžinius, kad produktas būtų pagamintas Lietuvoje. „Tokiu atveju mūsų gamintojai neturi laisvės kurti produktų. Jeigu tu nekontroliuoji paties produkto, jo dizaino, sukurtą gaminį perduodi gamybai, labai sunku taikyti robotizaciją. Žinoma, mūsų baldininkai gamina baldus ir didžiausiai baldų gamintojai pasaulyje, kuri, nors ir rūpinasi dizainu bei pačia supakavimo koncepcija, marketingu, tačiau gamybą palieka baldininkams“, – teigia D. Grakavinas.
Pasak D. Grakavino, jeigu Lietuva dar daugiau kurtų savo unikalių produktų, rūpintųsi visa gamybos grandine, marketingu ir pardavimu, – technologinės automatizacijos padėtis pagerėtų.
Naujos kartos vadovai atneša naują požiūrį į robotizaciją
D. Grakavinas Lietuvos gamintojus bei verslininkus skatina nebijoti investuoti į naujausias technologijas, robotus bei automatizaciją. „Suprantu, kartais sudėtinga deleguoti užduotis, lengviau ištransliuoti darbuotojui: „Petrai, nueik ir atnešk“, – o to robotui nepasakysi, nes įrenginyje turi būti aiškios suprogramuotos instrukcijos ir konfigūracijos.“
Jis pastebi ir gerą poslinkį mūsų šalies gamybos srityje, mat vadovai keičiasi. Pasak D. Grakavino, artėjame prie tos ribos, jog 35-erius metus mūsų šalis yra nepriklausoma, tad ateina nauja vadovų karta. „Jie įdarbina efektyviau ir greičiau technologijas, tad tikiu, jog vienaip ar kitaip technologinis proveržis mūsų šalyje įvyks.“
Kalbėdamas apie technologijų, robotikos ateitį mūsų šalyje, D. Grakavinas ragina nepamiršti kompleksinių sprendimų, kurie prisidėtų prie robotikos inžinerijos specialistų atsiradimo. Šiandien šie specialistai nėra rengiami Lietuvos aukštosiose mokyklose, mat robotikos specialistų poreikio neturėta, tad šiandien šios srities darbuotojai ateina iš automatikos, inžinierijos, informatikos, mechanikos specialybių. Tad, D. Grakavino teigimu, verslas, mokyklos, universitetai, švietimo sistema turi įsitraukti į procesą ir tikslingai dirbti.
„Lietuvos mokyklose turime dirbti jau su 8–9 klasių mokiniais – kalbėti apie technologines ir inžinerines specialybes, pasakoti apie robotizaciją, automatizaciją gamybos bei verslo srityse. Turime juos skatinti mokytis matematiko, fizikos, informatikos, siekti aukštų mokslo rezultatų tam, kad mokinių pasirinkimai ateityje judėtų robotizacijos link“, – sako D. Grakavinas.
Beje, D. Grakavinas džiaugiasi grįžusiais lietuviais iš užsienio, kurie patys su robotizacija dirbo pramonės, gamybos bei verslo srityse, ir tą gerąją patirtį parsiveža į mūsų šalies pramonę.
Gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įvyksiančioje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ bus galimybė visiems lankytojams bei dalyviams Lietuvos robotikos ir automatikos klasteryje gauti nemokamų konsultacijų apie skaitmenizavimą, robotiką ir dirbtininį intelektą. „Lietuvai turime parodyti visas naujienas bei tendencijas, pasidalinti žiniomis iš technologijos bei gamybos srities“, – teigia D. Grakavinas.
