Lietuviai tiki elektromobilių ateitimi daug labiau nei estai ar latviai

Beveik pusė lietuvių (47 proc.) pritaria, kad elektriniai automobiliai prisideda prie gamtos saugojimo ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo. Tai daug daugiau žmonių nei Latvijoje ir Estijoje, kur tik 30 proc. ir 28 proc. apklaustųjų mano, kad elektriniai automobiliai yra naudingesni gamtai nei įprasti automobiliai ir prisideda prie taršos lygio mažinimo. Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės „If“ ir KOG instituto atlikta apklausa.

Asociatyvi nuotr.

Labiausiai atbaido kaina

Net trečdalis lietuvių nemano, kad elektrinės transporto priemonės saugo gamtą. Taip manančių estų ir latvių yra net po 45 proc. Visgi paklausti, dėl kokios priežasties iki šiol neįsigijo elektrinio automobilio, trijų šalių respondentai rinkosi tą patį atsakymą – kainą. Kad toks automobilis yra jiems per brangus atsakė 43 proc. lietuvių, 41 proc. latvių ir 39 proc. estų.

Antra svarbiausia priežastimi lietuviai įvardino nepakankamai ilgą nuvažiavimo atstumą. Taip galvoja kas penktas apklaustasis. Tiesa, latviai ir estai čia taip pat išsiskyrė. Penktadalis šių šalių gyventojų nesirenka elektrinio automobilio, nes jais tiesiog nepasitiki. Mažiau žmonių galvoja, kad elektromobilių problema – nepakankamas nuvažiavimo atstumas.

„Per mažą laiką Lietuvoje ženkliai padaugėjo elektromobilių. Lietuviai greit reaguoja į naujoves ir dažnai yra labiau linkę į inovacijas nei mūsų kaimynai. Žinoma, prie to prisideda ir visų trijų šalių valstybinės politikos. Tik po keletą procentų apklaustųjų atsakė, kad valstybės siūlomi pliusai elektromobilių vairuotojams nėra pakankami. Tad matome, kad nenoras pirkti elektrinę transporto priemonę slypi kitur. Egzistuoja nemažas procentas žmonių, kurie iš principo abejoja elektromobilių tvarumo idėja“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Dėmesys funkcionalumui

Apklausoje taip pat buvo klausiama, kiek minimaliai kilometrų turėtų nuvažiuoti elektromobilis, kad respondentai svarstytų tokį pirkti. Atsakymai buvo iškalbingi. Net 39 proc. lietuvių norėtų, kad elektromobilis galėtų nuvažiuoti 501 ir daugiau kilometrų. Tokį reikalavimą kelia ir 37 proc. estų bei 32 proc. latvių.

Šiek tiek mažiau nei penktadalis visų trijų šalių gyventojų norėtų, kad elektromobilis nuvažiuotų mažiausiai 401-500 kilometrų. Apie dešimtadalį žmonių svarstytų galimybę pirkti elektrinę transporto priemonę, jei ji galėtų nuvažiuoti bent 301-400 kilometrų. Tad nors Baltijos šalys ir nėra labai didelės, kur įprasta reguliariai važiuoti ilgus atstumus, šių šalių gyventojai tikisi, kad elektromobiliu galės vienu važiavimu nuvažiuoti iš tolimiausio šalies kampelio į kitą.

Daugiausiai autonomiškų automobilių gerbėjų – Lietuvoje

Lietuviai išsiskiria ir vertindami autonomiškai valdomus automobilius. Tokias transporto priemones keliuose norėtų matyti apie 17 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje tokių entuziastų yra 13 proc. ir 15 proc. Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių tokius automobilius norėtų matyti ateityje.

„Latviai ir estai atsargiau vertina savarankiškai važiuojančių automobilių konceptą. Tokius automobilius kelyje net ir ateityje norėtų matyti 45 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų. Beveik po trečdalį gyventojų neigiamai žiūri į tokią galimybę. Lietuvoje autonomiškų automobilių skeptikų yra kur kas mažiau – tik kas penktas gyventojas. Nors Estija yra laikoma Baltijos šalių inovacijų centru, visgi didžioji dalis visuomenės nėra tokia pažangi, ypač vertinant automobilių industriją“, – svarsto „If“ ekspertė.

Išbandyti elektromobilį prieš perkant yra svarstę 22 proc. lietuvių, apie tokią galimybę nėra galvojęs 41 proc. apklaustųjų. Apie ketvirtadalį apklaustųjų teigė nesvarstantys pirkti elektromobilio. Estijoje apie elektromobilio pirkimą negalvoja 30 proc., Latvijoje – 39 proc. žmonių.