Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti.
Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti. Kodėl tai įvyksta, ar tėvai ir pedagogai gali užkirsti tam kelią, kodėl kiekvienas vaikas turės mokėti sukonstruoti robotą, kaip išmokyti programuoti be kompiuterio – apie visai tai pokalbis su keturių vaikų tėčiu, verslininku, netikėtai pasukusiu į robotikos ir neformaliojo ugdymo kelią.
Gyvenimą pakeitęs sūnaus prašymas
 Robotikos bendruomenės „Lituanica X“ įkūrėjas Algirdas Augustaitis |
|---|
Nors vaikystėje bei paauglystėje A. Augustaitis domėjosi technika ir elektronika, tačiau labiau iš teorinės, o ne praktinės pusės. „Žinoma, dviratį išardyti ir vėl surinkti ar padėti tėčiui remontuoti automobilį tikrai mokėjau. Bet žaidžiau šachmatais, dalyvavau varžybose, tad laisvo laiko nelabai turėjau. O konstravimu domėjausi skaitydamas specializuotus konstruktoriams ir modeliuotojams skirtus žurnalus“, – pasakoja jis.
Baigęs mokyklą. A. Augustaitis pasirinko teisės mokslus, vėliau pasuko į verslo sritį. Gyvenimas gal būtų ir toliau tekėjęs ramia vaga, tačiau vieną dieną, prieš daugiau nei septynerius metus, iš penktoko sūnaus išgirdo prašymą: „Tėti, nupirk man LEGO robotikos rinkinį.“ Nupirkti neužteko, teko sukti galvą, kaip geriau jį panaudoti vaiko lavinimui.
„Supratau, kad norint išlaikyti sūnaus domėjimąsi robotika, didinti jo motyvaciją ir norą tobulėti reikalinga varžybinė veikla. Tiesiog tokie yra šiuolaikiniai vaikai – žaidybiniai elementai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Pasidomėję, kokios varžybos vyksta, nusprendėme su sūnumi kurti komandą“, – apie tai, kaip Vilniaus jėzuitų gimnazijoje 2018 m. atsirado pirmoji iš keturių vaikų sudaryta „Lituanica X“ komanda, dalinasi A. Augustaitis. Taip prasidėjo robotikos bendruomenės kūrimo kelionė, kuri ilgainiui virto pagrindine veikla.
Išgyvenusi nelengvą pandemijos laikotarpį, 2022 m. „Lituanica X“ tapo Lietuvos čempione ir pelnė teisę atstovauti šaliai pasaulio čempionate JAV, kur buvo įvertinta už roboto dizainą. Stulbinanti sėkmė įkvėpė siekti daugiau – tais pačiais metais Ženevoje komanda iškovojo pergalę pasaulio robotikos olimpiadoje. Vėliau sezoną praleidę Nyderlandų robotikos lygoje, jie nusprendė nacionalinę lygą įsteigti Lietuvoje. O štai šių metų gegužės 10 d. Vilniuje vyks visus mokslo metus trukusio robotikos čempionato „Robot Games” super-finalas, tai pirmos tokio tipo varžybos Lietuvoje.
Ekranų laiką reikia riboti, o mokytis programuoti galima ir be kompiuterio
Nors A. Augustaitis yra vienas didžiausių technologijų entuziastų Lietuvoje, jis ragina tėvus ir pedagogus riboti vaikų laiką prie ekranų. „Jaunimo gyvenime ekranų neišvengsime, vaikai visa galva į juos pasinėrę, ir be abejo, yra tame ir teigiamų dalykų. Tačiau visgi ekranų naudojimo laiką skatinu, kiek tik įmanoma, sumažinti. Ypač kalbant apie mokymosi procesą, mokyklą. Turime atlaisvinti vaikų ir paauglių rankas vadinamajam „rankų darbui“, o mintis ir galvas – kūrybai. Kalbant apie robotiką, pirmas žingsnis turi būti roboto konstravimas be programavimo. Pasiėmus detales, varžtukus, laidukus ar atsuktuvą – tiesiog savo rankomis sukonstruoti robotą“, – dalijasi robotikos fanas.
Lygiai taip pat – net ir programuoti galima mokintis be kompiuterio. „Daugelis įsivaizduoja, kad programavimas neatsiejamas nuo ekranų, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, stalo žaidimas „Robot City“, leidžia vaikams mokytis programavimo pagrindų be kompiuterio, žaidžiant ir praktiškai pritaikant algoritmus“, – paaiškina A. Augustaitis.
Taivano pedagogikos universiteto mokslininkės prof. dr. Ting-Chia Hsu sukurtas ir Vilniaus universiteto prof. dr. Valentinos Dagienės adaptuotas „Robot City“ žaidimas moko vaikus kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis.
Anot A. Augustaičio, programavimas ir algoritminis mąstymas nėra susijęs tik su technologijomis – tai gebėjimas struktūruotai spręsti problemas ir kurti sprendimus. Šie įgūdžiai bus reikalingi ne tik IT srityje, bet ir medicinoje, inžinerijoje, versle ar net meno srityse. Tie, kurie geba suprasti ir pritaikyti technologijas, turi platesnes karjeros galimybes.
Robotika taps naująja matematika, o robotus turės mokėt konstruoti visi
Komandos „Lituanica X“ vadovas įsitikinęs, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos robotika taps gyvybiškai svarbiu dalyku pasauliui, valstybei ir ekonomikai.
„Žiūrint, kokiu sparčiu tobulėja robotai apima šiek tiek bauginantis jausmas, kad mokslinė fantastika jau dabar virsta realybe, ir niekas nežino, kur tai mus nuves. Tačiau viena aišku: turime gebėti adaptuotis ir ugdyti naujus įgūdžius. Robotiką drąsiai vadinu naujosios epochos matematika. Kaip dabar nekvestionuojame būtinybės, kad kiekvienas vaikas turi įsisavinti pagrindinius matematikos principus, taip jau netolimoje ateityje robotika taps bendrųjų mokymo programų dalis.
Kiekvienas vaikas nuo penktos klasės turės būti pajėgus pats sukonstruoti funkcionalų robotą ir jį suprogramuoti, o aukštesnėse klasėse – šį įgūdį tobulinti“, – savo vizija dalijasi A. Augustaitis.
Tačiau, ką daryti dabar, kol dar šito nėra, o tėvai ar pedagogai norėtų paskatinti vaikus domėtis robotika, programavimu, inžineriniais mokslais?
„Rekomenduočiau pradėti nuo paprastų ir prieinamų priemonių, tokių kaip edukacinės programėlės ar žaidimai, skatinantys loginį mąstymą. Taip pat verta ieškoti vietinių robotikos būrelių ar stovyklų, kur vaikai galėtų praktiškai susipažinti su technologijomis. Svarbiausia – palaikyti vaikų smalsumą ir skatinti juos tyrinėti bei mokytis per žaidimą. Nepamirškite ir varžybinio elemento: vaikams to reikia“, – šypsosi „Lituanica X“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad būtent 5-6 klasėje vaikai, natūraliai mėgę konstruoti ar kurti, nustoja tai daryti. „Galbūt pradeda manyti, kad tai pernelyg vaikiškas užsiėmimas, galbūt pasineria į kitas populiarias veiklas, būrelius ar tuos pačius ekranus. Bet kaip aš mėgstu sakyti, vaikuose slypi milžiniškas potencialas, ir kiekvienas vaikas yra neatrastas deimantas, turintis savitą talentą. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga padėti tą deimantą surasti ir jį puoselėti“, – apibendrina A. Augustaitis.
