Baltijos šalių gyventojus įsigyti elektromobilį labiausiai motyvuoja ekonominės priežastys: valstybės parama, už degalus pigesni įkrovimo kaštai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Vis dėlto, pagrindinėmis kliūtimis, anot respondentų, ir toliau išlieka pernelyg aukšta elektromobilių kaina ir infrastruktūros trūkumai.
Baltijos šalių gyventojus įsigyti elektromobilį labiausiai motyvuoja ekonominės priežastys: valstybės parama, už degalus pigesni įkrovimo kaštai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Vis dėlto, pagrindinėmis kliūtimis, anot respondentų, ir toliau išlieka pernelyg aukšta elektromobilių kaina ir infrastruktūros trūkumai.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Respondentai nurodė, kad automobilio nesirinktų dėl per aukštos kainos (54 proc. lietuvių, proc. 53 proc. latvių ir 47 proc. estų), per trumpos važiavimo trukmės su viena įkrova (48 proc. lietuvių, 44 proc. latvių ir 42 proc. estų), nepatogaus įkrovimo tinklo (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 30 proc. estų).
25 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad elektromobiliai yra žymiai brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliu, dar 22 proc. įvardijo, kad be specialios infrastruktūros elektromobilio negalima įkrauti namuose. 20 proc. apklaustųjų kaip minusą įvardijo brangų baterijos keitimą.
Palyginti su 2024 m., Lietuvoje apklausos rezultatai apie elektromobilių trūkumus išliko panašūs. Ryškiausi pokyčiai – nuo 43 proc. iki 35 proc. sumažėjusi nepatenkintų įkrovimo tinklu respondentų dalis, nuo 26 proc. iki 12 proc. per mažą valstybės paramą nurodžiusių ir nuo 35 proc. iki 22 proc. sumažėjusi per ilgą įkrovimo trumę įvardijusių respondentų dalis.
„Nors proveržis kuriant elektromobiliams pritaikyta infrastruktūrą vyksta, vartotojai jo nepajaučia taip greitai, todėl panašias tendencijas, atbaidančias gyventojus nuo elektromobilių pirkimo, stebime ne vienerius metus. Labiau gyventojus persėsti į elektromobilius galėtų paskatinti geresnės sąlygos įsirengti krovimo stoteles daugiabučių kiemuose, ypač – senos statybos“, – sako „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Jis priduria, kad visuomenėje vyrauja daug mitų apie elektromobilius, paremtus senesnės kartos elektromobilių patirtimi, kai naujesnės mašinos jau turi ir inovatyvesnes technologijas.
„Kita vertus, Baltijos šalyse sparčiai didėja elektromobilių gamintojų konkurencija, į regioną ateinant vis daugiau žaidėjų tiek iš JAV, tiek iš Azijos šalių. Dėl to Baltijos šalių gyventojai ne tik turės didesnį automobilių modelių pasirinkimą, bet ir tikėtina, kad patrauklesnes kainas ar kitas įsigijimo sąlygas“, – sako V. Gurskas.
Apklausos duomenimis, dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų 25 proc. (2024 m. – 17 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, 14 proc. Latvijoje (2024 m. – 12 proc.) ir 12 proc. Estijoje (2024 m. – 15 proc.). Šis aspektas Lietuvoje aktualesnis moterims nei vyrams (18 proc. vyrų ir 32 proc. moterų) bei 18–25 m. amžiaus grupės gyventojams (42 proc.).
41 proc. lietuvių (2024 m. – 31 proc.), 30 proc. latvių ir 27 proc. estų respondentų perkant elektromobilį svarbi valstybės parama, o atitinkamai 37 proc. (2024 m. – 21 proc.), 30 proc. ir 33 proc. atsižvelgia į už degalus pigesnę įkrovimo kainą.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2025 m. kovą nuvažiuoti 100 km elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,08 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,27 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,34 Eur).
„Tarifų politikos aktualijos bei ketinimai didinti mokesčius veikia gyventojų nuotaikas – tai atspindi smukę gyventojų optimizmo rodikliai. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kovą Lietuvos vartotojų optimizmo lygis buvo žemiausias per 1,5 m., o gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra neigiama antrą mėnesį iš eilės ir yra prasčiausia beveik 2 metus. Panašu, kad nerimas dėl tarifų ir mokesčių reformos jau pradėjo veikti Lietuvos vartotojų nuotaikas ir gali sumažinti vartotojų norą leisti pinigus stambiems pirkiniams, nepaisant pingančio skolinimosi. Todėl natūralu, kad apklausos rezultatuose kaip pagrindinės priežastys dėl elektromobilio įsigijimo taip pat dominuoja ekonominės sąlygos“, – teigia V. Gurskas.
Kad perkant automobilį lizingu taikomos mažesnės palūkanos, išlieka svarbu kas dešimtam Lietuvos apklaustajam (9 proc.). Dar 13 proc. respondentų vertina tai, kad elektromobiliai nesukelia triukšmo, 15 proc. – kad reikia mažiau remontuoti, 21 proc. rūpi, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektromobiliai yra ekonomiškesni. 7 proc. respondentų įsigyti elektromobilį paskatintų ES planuojamas draudimas naujų benzininių ir dyzelinių automobilių prekybai nuo 2035 m.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
