Elektronika.lt
 2025 m. gegužės 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 23 d. 14:11
Tinkamiausias ventiliatorius jūsų namams: 2025 metų TOP modelių palyginimas
Gegužės 23 d. 11:37
Ką slepia „Bluetooth“: patogumas ar atviras kvietimas kibernetinėms atakoms?
Gegužės 23 d. 08:29
SAP dirbtinis intelektas verslui iš esmės keičia įmonių veiklos principus
Gegužės 22 d. 20:26
Pristatyti „Meizu Note 16“ serijos išmanieji telefonai su didelės talpos baterijomis
Gegužės 22 d. 17:47
Atnaujintas „Corolla Cross“ – dar praktiškesnis automobilis šeimai
Gegužės 22 d. 14:17
66 proc. pasaulio gyventojų reguliariai naudoja dirbtinį intelektą
Gegužės 22 d. 11:39
Naujas greitai įkraunamas elektrinis „Volvo“ sunkvežimis nuvažiuos 600 kilometrų
Gegužės 22 d. 08:14
Nauja 160 AG „full hybrid E-Tech“ galios pavara – dviguba nauda: daugiau galios, mažesnės emisijos
Gegužės 21 d. 20:24
Nešiojamas prieš stacionarų: ką būtina žinoti, kad neprašautum investuodamas į naują kompiuterį
Gegužės 21 d. 17:52
Technologijos keičia mokslininkų darbą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

VU ekspertų diskusija: Nobelio premijos laureatų mokslas – kasdienybė Saulėtekyje

Publikuota: 2024-11-12 12:47
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto, genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Lapkričio 6 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto (VU) fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto (DI), genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje.

VU ekspertų diskusija: Nobelio premijos laureatų mokslas – kasdienybė Saulėtekyje
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.

Renginyje savo įžvalgomis dalijosi VU Fizikos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro mokslininkai: astrofizikos mokslų daktaras Jonas Bialopetravičius, biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė, biochemijos mokslų daktaras Justas Dapkūnas ir biologijos mokslų daktarė Kristina Daniūnaitė. Diskusiją moderavo VU Fizikos fakulteto doktorantas, studentų organizacijos „Open Readings“ atstovas Dominykas Augulis.

Nobelio premijos atradimų reikšmė

Šių metų Nobelio fizikos premija buvo skirta prof. Johnui J. Hopfieldui ir prof. Geoffrey E. Hintonui už dirbtinių neuroninių tinklų kūrimą ir jų taikymo galimybes. Dr. J. Bialopetravičius įvertino šią premiją kaip šių metų kontroversiškiausią, kadangi net ir ekspertams kilo klausimas, kurgi DI srityje „slepiasi“ fizika, tačiau kartu pabrėžė, kad šis apdovanojimas įteiktas už viso gyvenimo nuopelnus, atvėrusius naujas galimybes tobulinti duomenų analizę ir iš esmės prisidėjusius prie tokios sparčios pažangos DI srityje.

Šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją gavo prof. Victoras Ambrosas ir prof. Gary Ruvkunas, atradę mikroRNR ir išsiaiškinę jos reguliacinį vaidmenį genų raiškoje. Dr. K. Daniūnaitė pažymėjo, kad tai – svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip mikroRNR veikia ląstelėse: „Ši informacija yra gyvybiškai svarbi tokioms sritims kaip onkologija, nes mikroRNR tyrimai prisideda prie naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimo.“

Nobelio chemijos premija įvertinti prof. Davidas Bakeris, dr. Demis Hassabis ir dr. Johnas M. Jumperis, kurie sukūrė baltymų struktūrų prognozavimo įrankį „AlphaFold“. Dr. J. Dapkūnas paaiškino, kad šis įrankis – revoliucinis proveržis bioinformatikoje: „Jis leidžia greitai numatyti baltymų struktūras. Tai ypač naudinga kuriant vaistus ir tiriant ląstelių procesus.“

Nauji metodai keliasi į studijas ir laboratorijas

Diskusijoje buvo aptarta, kaip naujieji Nobelio premijos laureatų atradimai įtraukiami į VU studijų programas ir laboratorinį darbą, kad studentams būtų suteikiama prieiga prie pažangiausių pasaulyje metodų, ir kaip VU studentai, pasitelkdami naujausius mokslinius metodus, analizuoja duomenis, atsako į mokslinius klausimus, įgyja įgūdžių, praverčiančių kasdienėse studijose.

VU ekspertai gilinosi į kasdien plačiai eskaluojamą DI, mašininio mokymosi temą. Kadangi DI tapo ne tik mokslininkų, bet ir studentų kasdienybe, keliančia naujų iššūkių ugdymo srityje, dr. J. Bialopetravičius pabrėžė atsargumo būtinybę: „Naudojant dirbtinį intelektą, būtina kritiškai vertinti rezultatus, kadangi ne visa generuojama informacija yra teisinga.“

Dr. M. Tomkuvienės teigimu, tokie įrankiai kaip „AlphaFold“ jau tapo neatsiejama VU studijų dalimi, leidžiančia studentams iš arti susipažinti su revoliucine bioinformatikos pažanga. Dr. J. Dapkūnas pridūrė, kad tokios technologijos kaip „AlphaFold“ buvo naudojamos jo studentų pratybose nuo pirmųjų šį metodą atskleidžiančių mokslinių publikacijų, pasirodžiusių 2021 m.

VU tyrėjai pripažino, kad DI tampa neatsiejama šiuolaikinio mokslininko darbo dalimi, laimei, neužgožiančia kūrybinio potencialo, būdingo žmogiškajam protui. Dirbtiniai neuroniniai tinklai ir mašininio mokymosi algoritmai padeda mokslininkams greičiau pereiti techninius tyrimų etapus, dėl to lieka daugiau laiko gilintis į kūrybiškus sprendimus ir tyrimų interpretaciją – vieną reikšmingiausių mokslo tiriamojo darbo dalių.

Nobelio premija svarbi, bet neturėtų tapti pagrindiniu tikslu

VU ekspertai sutarė, kad Nobelio premija neturėtų būti mokslininko siekiamybė, nes svarbiausia – ne prestižas ar apdovanojimai.

Kaip teigė dr. M. Tomkuvienė, mokslininko karjera primena loteriją: „Kai kurie fundamentiniai atradimai sulaukia visuomenės pripažinimo tik po dešimtmečių. Svarbiausia yra mokslininko pašaukimas – dirbti žmonių labui ir tyrinėti sritis, kurios jį įkvėptų, o ne siekti tiesioginio pripažinimo.“

„Dirbtinių neuroninių tinklų kūrimas kadaise buvo ta sritis, kuri atrodė ir neįdomi, ir neturinti potencialo, tačiau laikui bėgant tapo viena svarbiausių dirbtinio intelekto vystymosi sričių ir atnešė Nobelio premiją jos pionieriams. Taigi svarbiausia atrasti sritį, kuri traukia ir skatina smalsumą – niekada nežinai, kurios idėjos taps reikšmingais atradimais ateityje“, – pažymėjo dr. J. Bialopetravičius.

Dr. K. Daniūnaitė pabrėžė, kad, siekiant atrasti savo, kaip mokslininko, kelią, svarbu dalytis savo įžvalgomis: „Studentų idėjos dažnai įneša šviežių, netikėtų požiūrių, galinčių padėti atrasti kitokius būdus ar metodus, kurie kartais pasirodo esą tinkamiausi sprendžiant sudėtingas problemas. Dėstytojas čia veikia kaip palaikantis mentorius – jis ne tik nukreipia ir dalijasi patirtimi, bet ir suteikia studentui erdvės tobulėti bei augti pasirinktose srityse.“




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama