Nors be išmaniojo ir kitos elektronikos šiandien jaustumės kaip be rankų, daliai žmonių jie atstoja ne tik jas, bet ir akis bei ausis. Negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos tampa tikru išsigelbėjimu kasdienybėje ir padeda gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ekspertai teigia, kad dabartiniai sprendimai yra tik pradžia.
Nors be išmaniojo ir kitos elektronikos šiandien jaustumės kaip be rankų, daliai žmonių jie atstoja ne tik jas, bet ir akis bei ausis. Negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos tampa tikru išsigelbėjimu kasdienybėje ir padeda gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ekspertai teigia, kad dabartiniai sprendimai yra tik pradžia – šiemet rinkoje pasirodė ypač daug neįgaliesiems skirtų inovacijų.
„Samsung“ ir kitas technologijų milžines konsultuojanti tarptautinė rinkodaros agentūra „Wunderman Thompson“ technologijų pasiekiamumo (angl. tech accessibility) gerėjimą vadina viena svarbiausių šių metų rinkos tendencijų ir prognozuoja, kad dauguma dabartinių platformų ir sistemų netrukus bus perkurtos kur kas labiau atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius.
„Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun pasakoja, kad dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo priimtas „Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“ įstatymas, kuriame yra išskirtos sritys, tarp jų ir telekomunikacijų sritis, kuriose nuo 2025 metų birželio privalės būti užtikrintas gaminių ir paslaugų prieinamumas neįgaliesiems.
„Padėti neįgaliesiems skatina ne tik technologijų kompanijų noras būti socialiai atsakingomis, bet ir praktiniai sumetimai. Skaičiuojama, kad vienokią ar kitokią negalią turi net 15 proc. pasaulio gyventojų, tad tai sudaro didelį rinkos segmentą. Todėl nenuostabu, jog neįgaliesiems vis geriau pritaikomi ne tik mūsų išmanieji ir televizoriai, tačiau netgi tokie kasdieniai daiktai, kaip lūpdažis. Dėl priimto įstatymo visus šiuos teigiamus pokyčius per artimiausius kelis metus pamatysime ir Lietuvoje“, – atskleidžia I. Bimbirytė-Yun.
Televizoriai – net akliems ir silpnaregiams
Viena šių metų pasiekiamumo naujovių – specialus „Relumino“ režimas „Samsung“ televizoriuose. „Neo QLED“ modelius pasiekti turinti funkcija silpnaregiams padeda komfortiškiau mėgautis filmais ir kitu vaizdo turiniu. Naudodamas kamerų technologijas, šis techninis sprendimas automatiškai išryškina objektų kontūrus, sureguliuoja šviesumą ir kontrastą, pagerina spalvas bei padidina detalumą, todėl vietoje vaizdo lyg pro rūką, regėjimo sutrikimų turintys asmenys gali džiaugtis kur kas ryškesne žiūrėjimo patirtimi.
Vis dėlto tai tėra tik dar viena didelį paketą papildžiusi funkcija. Pernai „Samsung“ savo televizoriams išleido specialų gido funkcionalumą, kuris neregius balsu informuoja apie pasirinktą televizijos kanalą, garso lygį ar pasirinktą meniu punktą, o turintiems klausos sutrikimų – automatiškai rodo subtitrus.
Verta dėmesį atkreipti ir į Jungtinės Karalystės Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto apdovanojimą pelniusią „SeeColors“ funkciją. Atsisiuntus tuo pačiu pavadinimu pavadintą programėlę, pasitelkiančią sudėtingus matematinius modelius, galima ganėtinai tiksliai nusistatyti savo spalvų nematymo lygį ir šią informaciją perduoti televizoriui. Pagal ją jis automatiškai susikalibruoja taip, kad kuo geriau kompensuotų žmogaus nematomų spalvų spektrą ir leistų nebejausti šios problemos sukuriamo diskomforto.
Be telefono apsieiti tampa dar sunkiau
Neseniai išleistose bei daugelio mūsų telefonuose jau veikiančiose „iOS 16“ ir „Android 13“ operacinėse sistemose taip pat atsirado kasdienybę palengvinančių pasiekiamumo funkcijų.
Pavyzdžiui, turintieji „iPhone 12 Pro“ ar naujesnį modelį ir tam tikrų regos sutrikimų gali išbandyti nemokamai iš „App Store“ atsisiunčiamą „Magnifier“ programėlę. Tai – lyg virtualus kamerą naudojantis „Apple“ padidinamais stiklas, kuris „iOS 16“ versijoje „išmoko“ atpažinti duris, šalia esančius žmones ir identifikuoti bei apibūdinti įvairius aplinkos objektus. „Magnifier“ rezultatus gali pranešti per telefono garsiakalbį arba dideliu teksto šriftu parodyti įrenginio ekrane.
„iOS 16“ atnaujinimas taip pat suteikė „Live Captions“ funkciją, kuri dialogą realiu laiku paverčia tekstu. „Live Captions“ labiausiai praverčia kurtiesiems, kurie ne visada gali suprasti, ką aplinkiniai nori jiems pasakyti. Kita vertus, panašiu „Live Caption“ pavadinimu „Android 13“ platformoje pakrikštyta funkcija atlieka kiek kitokią misiją – ji realiu laiku subtitruoja filmus, tinklalaides ir net vaizdo skambučius. Deja, kol kas šios funkcijos nesuderinamos su lietuvių kalba“, – pasakoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė.
Nuo lūpdažio iki „PlayStation 5“
Kasmet sausį Las Vegase vykstanti „Consumer Electronics Show“ (CES) paroda taip pat tiek pernai, tiek šiemet pažėrė netikėtai daug į pasiekiamumą orientuotų inovatyvių sprendimų. Iš jų ypač dideliu susidomėjimu pasigirti galėjo „L’Oréal“, pristačiusi kompiuterizuotą lūpdažio naudojimo įrankį, skirtą dėl Parkinsono ligos ar kitų sutrikimų ribotas judesių galimybes turintiems žmonėms.
„HAPTA“ vadinamas prietaisas, į kurį įstatomas lūpdažis, yra aprūpintas išmaniomis stabilizacijos ir valdymo judesiu technologijomis. Jos pagerina vartotojo judesių amplitudę ir padeda lengvai bei tiksliai pasidažyti lūpas, net ir stokojant raumenų jėgos ar koordinacijos. „HAPTA“ lūpdažį gali sukti 360 laipsnių amplitude ir įsiminti vartotojo nustatymus, todėl preciziškai pasidažyti lūpas pakanka vos keleto minučių“, – ypatingojo įrankio galimybes vardina I. Bimbirytė-Yun.
Į ribotų judesių sukeliamas problemas dėmesį atkreipė ir „Sony“. Pastebėjusi tuo besiskundžiantiems žmonėms kylančią problemą paspausti mažus mygtukus ir ilgai rankose išlaikyti jos kuriamų konsolių valdiklius, kompanija parodoje pademonstravo inovatyvų „PlayStation 5“ žaidimų pultą. „Project Leonardo“ pavadintas specialus aksesuaras pasižymi patogesniais analoginių svirčių gaubteliais ir dideliais skirtingų formų mygtukais, kuriems žaidėjas pagal savo judesių amplitudę gali priskirti įvairius veiksmus ir jų sekas.
Pasak pašnekovės, abu šie produktai demonstruoja, jog įvairių negalių turintiems žmonėms technologijos gali padėti užtikrinti ne tik būtiniausius, bet ir gyvenimo kokybę gerinančius poreikius. Tokie įprastus daiktus papildantys aksesuarai turėtų smarkiai prisidėti prie atskirties mažinimo ir palengvinti neįgaliųjų integraciją.
