Tikimasi, kad kitąmet Europoje bus priimtas vadinamasis MiCA reglamentas, visoje Bendrijoje suvienodinsiantis kripto rinkos taisykles. Naujas reguliavimas pristatomas, matyt, didžiausiu sunkmečiu per visą virtualiųjų valiutų istoriją, kuomet rinką kankina aukštos energetikos kainos ir infliacija, o pagrindinė pasaulyje kriptovaliuta bitkoinas vėl yra žemumoje.
Tikimasi, kad kitąmet Europoje bus priimtas vadinamasis MiCA reglamentas, visoje Bendrijoje suvienodinsiantis kripto rinkos taisykles. Naujas reguliavimas pristatomas, matyt, didžiausiu sunkmečiu per visą virtualiųjų valiutų istoriją, kuomet rinką kankina aukštos energetikos kainos ir infliacija, o pagrindinė pasaulyje kriptovaliuta bitkoinas vėl yra žemumoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar 2020 m. Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl Europos kriptoturto rinkų reglamento (MiCA). Po ilgų svarstymų ir diskusijų, 2022 m. liepos pabaigoje pagaliau pasiektas preliminarus susitarimas. Juo siekiama užtikrinti vartotojų ir investuotojų apsaugą bei rinkos vientisumą, o kriptoturto verslo reguliavimas tampa kur kas aiškesnis.
Kita vertus, šio verslo modelio pritaikymas naujai reguliacinei aplinkai gali pareikalauti nemažai finansinių išteklių.
Tikimasi, kad MiCA reglamentas bus priimtas kitąmet, o įsigalios nuo 2024-ųjų ar kiek vėliau, po 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio.
Šiandien kriptoturto sektoriuje reikalai nekokie. Neskaitant bendrų ekonominių sunkumų, smukusi ir bitkoino vertė. 2022 m. II ketvirtį ji nusirito į rekordines žemumas – nuo 45 tūkst. JAV dolerių ketvirčio pradžioje iki 19 tūkst. JAV dolerių birželio pabaigoje.
Kiek anksčiau kriptoturto rinką supurtė „TerraUSD“ – algoritmu stabilizuotosios virtualiosios valiutos (angl. algorithmic stablecoin) skandalas, kuomet investuotojai prarado milijardus JAV dolerių. Ši nemaloni istorija nutiko šių metų pavasarį, kai staiga TerraUSD vertė krito nuo maždaug 100 JAV dolerių iki 0.
Ką žada MiCA?
Pagrindinis dalykas – vieningas reguliavimas visoje Bendrijoje.
Vienas iš didžiųjų kriptoturto verslo iššūkių pastaruoju metu yra būtent reglamentavimo fragmentiškumas ir nevienodumas ES valstybėse narėse. Trumpai tariant, tai, kas leidžiama vienose šalyse, nebūtinai leidžiama kitose. Pavyzdžiui, vienose veiklos vykdymui reikia gauti licenciją, kitose ne. Vadinasi, prieš pradedant veiklą reikia gerai išanalizuoti tų valstybių, kuriose ketinama dirbti, teisinę bazę. Nėra kito būdo išsiaiškinti, kokie veiklos modeliai galimi, kokių leidimų ar licencijų reikia ir pan.
Atlikus tokią analizę, kartais tenka koreguoti verslo modelį ne pačia patogiausia linkme, siekiant pritaikyti planuojamą verslo modelį prie reguliacinės aplinkos. Neretai matome ir tokių situacijų, kai veiklos vykdymas visoje ES reikalauja ne vieno juridinio asmens įsteigimo skirtingose valstybėse, jų licencijavimo, leidimų gavimo ir pan. Kiti, to nenorėdami daryti, keičia verslo modelį, kad pavienių šalių nacionalinės taisyklės nebūtų taikomos.
Ką šiuo klausimu sako MiCA? Reglamentas suteikia savotišką „auksinę piliulę“, įvesdamas vieningą reguliavimą visoje Bendrijoje. Pasirinkta teisės akto forma – reglamentas – leis jį taikyti tiesiogiai neįgyvendinant nacionaliniuose teisės aktuose. Matyt, pavieniai teisės aktai atsiras tik dėl leidimų išdavimo procedūros ir pan. Praktiškai tai reiškia, kad panašiai kaip ir bankų atveju, gavus licenciją vienoje ES valstybėje narėje, teikti paslaugas bus galima ir kitose. Tiesa, galbūt reikės atlikti minimalias papildomas procedūras, bet be būtinybės iš naujo licencijuotis.
Manytina, kad tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir kitus kaštus. Taip pat atverti duris į lengvesnį veiklos vykdymą visoje ES turint leidimą vienoje iš valstybių narių. Kita vertus, nors durys atsidaro, atsiranda nemažai papildomų reikalavimų veiklos vykdymui.
Nauji reikalavimai
MiCA nustato reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams (angl. crypto-asset service provider arba CASP). Įdomu tai, kad šis reglamentas tarsi išplečia kriptoturto paslaugų teikėjų ratą, mat Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force arba FATF) išplėtota virtualaus turto paslaugų teikėjo (angl. virtual asset service provider arba VASP) sąvoka buvo praplėsta.
Tai, žinoma, padaryta sąmoningai, siekiant įtraukti kuo daugiau kriptoturto paslaugų teikėjų į reguliavimo sritį ir užtikrinti, kad reguliavimas būtų taikomas net ir „nišiniams“ rinkos žaidėjams bei naujoms verslo kryptims, kurios galbūt šiandien dar net nėra vystomos. Pagal MiCA, kriptorturto paslaugų teikėjas bus suprantamas kaip asmuo, kurio darbas ar veikla yra profesionaliai teikti vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų trečiosioms šalims. O kriptoturto emitentas – asmuo, viešai siūlantis bet kurios rūšies kriptoturtą arba prašantis leisti juo prekiauti skaitmeninėse platformose. Beje, šiame apibrėžime buvo naudojama „juridinio asmens“ sąvoka, kurios lyg ir turėtų būti atsisakyta, nes ji gerokai apribotų kai kurių kripto leidėjų veiklą. Ypač tų, kurie dėl technologinių niuansų veikia be juridinio asmens.
Be bendrųjų reikalavimų kriptoturto paslaugų teikėjams, tokių kaip veiklos leidimai (jie teoriškai turėtų būti išduodami per 3 mėn., bet praktiškai turbūt reikėtų tikėtis mažiausiai 4-6 mėn.) minimalaus įstatinio kapitalo formavimas (50 tūkst. Eur, 125 tūkst. Eur arba 150 tūkst. Eur – formuojamo kapitalo dydis tiesiogiai priklausys nuo teikiamų paslaugų rūšies), MiCA taip pat nustato griežtus reikalavimus baltosios knygos (angl. white paper) turiniui. Taip pat pateikimui investuotojams ir kriptorturto reklaminei medžiagai.
Kriptoturto, kuris neturi vieno leidėjo (pvz., bitkoino), keitykloms taip pat bus taikomas reikalavimas skelbti baltąją knygą apie galimas tokios valiutos rizikas. Atitinkamai šioms keitykloms bus taikoma ir atsakomybė už teisingą baltosios knygos turinį.
Panašu, kad ir aplinkosaugos aspektai įgauna vis didesnį pagreitį reguliaciniuose klausimuose. MiCA nustatytas reikalavimą kriptoturto rinkos dalyviams deklaruoti aplinkosauginius aspektus ir poveikį aplinkai. Kaip tai reikės daryti, paaiškės kiek vėliau, kuomet Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority arba ESMA) parengs techninius standartus.
Stabilizuotosios valiutos
Nors dabar stabilizuotoms valiutoms nėra specialaus reguliavimo, priklausomai nuo jų požymių, tam tikri teisiniai reikalavimai gali būti taikomi. Įprastai stabilizuotos valiutos skirstomos į tris rūšis: susietos su valiuta (pvz. euru arba JAV doleriu), susietos su turtu (pvz., auksu, kitomis virtualiosiomis valiutomis ir pan.) ir susietos su algoritmu (kai virtualiosios valiutos vertės stabilumas išlaikomas nustačius specialų algoritmą valiutos išleidimui ir supirkimui, t.y. išleisti daugiau virtualiųjų valiutų kainai augant ir supirkti, kai kaina krinta, taip išlaikant vertės stabilumą).
Daugiausiai teisinių iššūkių turbūt kelia stabilizuotos valiutos, susietos su įprasta valiuta (Eur, USD ir pan.). Tokioms valiutoms, kurios leidėjas (emitentas) prisiima įsipareigojimą išpirkti ją iš turėtojo šiam pareikalavus, su tam tikromis išimtimis gali būti taikomi elektroninių pinigų leidimui nustatyti reikalavimai. Tai iš esmės reikštų, kad emitentas (žetono leidėjas) galimai turėtų kreiptis į priežiūros instituciją ir gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Savaime suprantama, licencijavimo procedūra nėra paprasta. Tiek įstaigos vadovui, tiek akcininkams taikomi aukštesni reikalavimai (patikimumo, patirties ir kvalifikacijos, finansų ir t.t.). Tačiau vien poreikis licencijuotis nebūtų pati didžiausia problema. Daugiau iššūkių gali sukelti tai, kad pagal priežiūros institucijų nurodymus reguliuojami finansų rinkos dalyviai (įskaitant elektroninių pinigų įstaigas) turėtų susilaikyti nuo virtualiųjų valiutų pirkimo, laikymo ar pardavimo ir atskirti finansinių paslaugų teikimo veiklą nuo veiklos, susijusios su virtualiuoju turtu.
Kitaip tariant, žetono, stabilizuoto valiuta, išleidimas tarsi reikalautų licencijos, bet, turint licenciją, būtų draudžiama verstis šia veikla, bent jau Lietuvoje. Kai kurių kitų ES valstybių priežiūros institucijos į šį klausimą žiūri liberaliau nei Lietuvos bankas.
Šiuo klausimu MiCA išsprendžia reguliavimo neapibrėžtumą ir į reguliavimo sritį įtraukia elektroninių pinigų žetonus, produkto žetonus ir su turtu susietus žetonus. Kaip jau minėta, stabilizuotos virtualiosios valiutos pastaruoju metu sukėlė nemažai rinkos turbulencijų. Todėl nenuostabu, kad MiCA nustato pakankamai griežtus reikalavimus stabilizuotų valiutų išpirkimui. Tam, kad būtų iš ko supirkti ir būtų apsaugoti vartotojai bei investuotojai, į MiCA įtraukiamas reikalavimas sudaryti likvidų rezervą 1:1 santykiu. Kitaip tariant, emitentas privalės pasiūlyti ir, stabilizuotos virtualiosios valiutos turėtojui paprašius, išpirkti šias valiutas iš jo.
Beje, teko girdėti rinkoje džiaugsmingų nuotaikų dėl to, kad reglamentas nebus taikomas stabilizuotų valiutų, išreikštų elektroninių pinigų žetonais, emisijoms iki 5 mln. Eur. Čia reikia pabrėžti, kad tokioms emisijoms nebus taikomas reikalavimas turėti kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir paskelbti baltąją knygą. Tačiau yra keli „bet“. Išimties taikymas apribojamas platinimu profesionaliesiems investuotojams. O 5 mln. Eur riba skaičiuojama kaip vidutinė vertė per 12 mėn. laikotarpį. Reikia pripažinti, kad pagal dabartines rinkos apimtis 5 mln. Eur riba yra pakankamai maža ir rimtiems žaidėjams nebus aktuali. Pvz., „TerraUSD“ iki kritimo kasdien generavo daugiau nei 48 mld. Eur.
Rinkos susirūpinimą taip pat kelia kai kurios MiCA nuostatos, tarsi apribojančios stabilizuotųjų valiutų, susietų su JAV dolerių, platinimą ES. Reikia suprasti, kad stabilizuotosios valiutos, susietos su euru, sudaro pakankamai mažą rinkos dalį (nesiekia net 1 proc.). Rinkoje populiarumą ir likvidumą vis dar išlaiko stabilizuotos valiutos, susietos su JAV doleriu.
Kriptoturto rinkoje veikiančios asociacijos „Blockchain for Europe“ ir „Digital Euro Association“ dar rugpjūtį kreipėsi į ES ir reiškė susirūpinimą, kad visiems gerai žinomos virtualiosios valiutos, kaip „Tether USDT“, „Circle USD“ ir „Binance USD“, negalės būti platinamos Europoje, jei nebus atlikti reikiami MiCA pakeitimai, susiję su kiekybiniais apribojimais kriptovaliutų leidimui.
Reikia atkreipti dėmesį, kad rinkoje gana plačiai aptariamiems nepakeičiamiems žetonams NFT - skaitmeniniam turtui, kuris suteikia teises į meno, muzikos, vaizdo kūrinius ir pan. – MiCA iš esmės netaikomas. Nebent dėl tam tikrų požymių konkretų NFT būtų galima pripažinti patenkančiu į aukščiau aptartas žetonų kategorijas.
Reglamento nauda
Didžiausias MiCA laimėjimas bus tam tikras reguliavimo aiškumas ir mažesnis fragmentiškumas. Kita vertus, nors dėl vieningo reguliavimo kriptoturto verslui tarsi bus plačiau atvertos durys, nauji reikalavimai sukels nemažai galvos skausmo. Galbūt vartotojų ir investuotojų apsauga bus didesnė, tačiau verslui reikės įdėti daugiau resursų tam, kad būtų laikomasi formalių reikalavimų. Kaip visada, ten, kur pažanga, apribojimai paprastai ją stabdo, todėl reikės stebėti, kaip verslui seksis prisitaikyti.
Tikėtina, kad nemažai iššūkių sukels apribojimai žetonams, susietiems su JAV doleriu. Tai gerokai apribos JAV verslų veiklą ES. Matyt, toks verslas, vėlgi, turės ieškoti, kaip adaptuoti savo veiklos modelį, arba atrasti savo „apėjimo“ kelią tam, kad veikla galėtų toliau būti vykdoma be didelių pokyčių ir apribojimų. Kitas gana tikėtinas scenarijus, kad lobistai mėgins derėtis su ES dėl MiCA korekcijų, pašalinant ar adaptuojant reglamento nuostatas, kurios galimai riboja virtualiųjų valiutų, susietų su kita valiuta nei euras, platinimą ES.
Aurelija Balčiūnė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė
