IT rinką toliau troškina specialistų trūkumas. „Infobalt“ duomenimis, 78 proc. Lietuvoje įsikūrusių įmonių ruošiasi plėsti IT skaitmeninimo dalį ir skaičiuoja, kad tam prireiks 13 tūkst. specialistų. Vieni didžiausių IT rinkos žaidėjų diskusijų ciklo renginyje „TECH kieme. Viskas bus gerai“ dalijosi įžvalgomis apie IT rinkos situaciją Lietuvoje, įsidarbinimo tendencijas, perkvalifikavimo iššūkius ir darbdavių lūkesčius.
IT rinką toliau troškina specialistų trūkumas. „Infobalt“ duomenimis, 78 proc. Lietuvoje įsikūrusių įmonių ruošiasi plėsti IT skaitmeninimo dalį ir skaičiuoja, kad tam prireiks 13 tūkst. specialistų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vieni didžiausių IT rinkos žaidėjų tarptautinės programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ organizuojamame diskusijų ciklo renginyje „TECH kieme. Viskas bus gerai“ dalijosi įžvalgomis apie IT rinkos situaciją Lietuvoje, įsidarbinimo tendencijas, perkvalifikavimo iššūkius ir darbdavių lūkesčius.
„Vis daugiau technologijų ateina į mūsų gyvenimą, vis daugiau paslaugų skaitmeninama, vis daugiau naujų IT produktų kuriama. Ir tai susiję su technologijomis, – renginyje sakė „Vilnius Coding School“ vykdomasis vadovas Jevgenij Abdulajev. – Tad potencialo yra labai daug: jeigu šiandien žmogus tiesiogiai dar nėra susijęs su programiniu kodu, skaitmeninio produkto kūrimu ar darbu prie skaitmeninių paslaugų, didelė tikimybė, kad greitu metu jam teks su tuo susidurti ir prireiks IT žinių.“
Karantino įtaka
IT rinkos atstovai daug dėmesio skyrė į IT darbo rinką karantino ir pandemijos atneštiems pokyčiams.
Anot Paulos Žilinskaitės, „Kilo Health“ akademijos vadovės, būtent karantinas atidarė IT Pandoros skrynią.
„Viena priežasčių, kodėl vis dar trūksta IT žmonių – karantinas, kuris atvėrė tarptautines rinkas. Pavyzdžiui, jeigu esu specialistas, kuris svarstė apie darbą Vokietijos įmonėje su vokišku atlyginimu, pandemijai atnešus nuotolinio darbo modelį, galiu likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti Vokietijoje. Taigi dalis patyrusių IT specialistų išskrido tiesiogine ir netiesiogine prasme“, – pasakojo P. Žilinskaitė.
Taip pat ji pabrėžė, kad dar vienas darbo rinkos katalizatorius – senior specialistų karjeros pokyčiai. „Senior specialistai tendencingai pereina į vadovavimą, t. y. itin geras specialistas – standartiškai turintis apie 10 metų patirtį, žengia į projektų valdymo dalį. Toks žmogus jau nebeprogramuoja, ir rinkai dar labiau trūksta tokių specialistų“, – pavydžiais dalijosi P. Žilinskaitė.
„Nortal“ vyr. talentų pritraukimo partnerės Jurgitos Tilingaitės teigimu, darbuotojų stinga visur, o IT sritis yra tik dalis to.
„Pavyzdžiui, JAV apskaičiuota, kad biuruose kas dvylikta kėdė yra laisva, t. y. trūksta kas dvylikto darbuotojo. O būtent dėl pandemijos kilo labai didelis IT sprendimų poreikis ir staiga tech specialistų prireikė dar daugiau“, – įžvalgų pateikė „Nortal“ atstovė.
Taip pat ji pasidalijo prognoze Lietuvos IT rinkai. „Dabar turime apie 3 proc. visų darbuotojų, kurie dirba būtent IT srityje. Ir tai yra labai mažai, palyginti su globaliu mastu. Pasaulyje IT specialistų vidurkis yra 5–7 proc. visos darbo rinkos. Lietuvoje reikia šį potencialą išauginti dar bent dvigubai, tik klausimas, kaip tai padarysime“, – statistika dalijosi J. Tilingaitė.
Testuotojai – „žemiausia kasta“?
J. Abdulajev nuomone, apskritai žmonėms labai trūksta švietimo apie IT specialybes.
„Dažnai įmonės ieško, pavyzdžiui, testuotojų, bet visų žvilgsniai nukreipti tik į programuotojus. Kartą per konsultaciją žmogus man pasakė: „Girdėjau, kad testuotojai yra „žemiausia kasta“, nors įmonių darbo skelbimai rodo atvirkščiai. Taigi ne visi žmonės mato visą IT specialybių spektrą, todėl būtinai reikia spręsti ir informacijos trūkumo problemą“, – sakė J. Abdulajev.
Lukas Nikanorovas, „Vilnius Coding School“ alumnas, kuris persikvalifikavo ir įsidarbino techniniu klientų aptarnavimo specialistu bendrovėje „Bazaarvoice“, teigia, kad persikvalifikuoti į IT rinką tikrai įmanoma, bet būtina link to eiti kryptingai.
„Sunkiausia yra perprasti IT pozicijas: jų yra begalė, kiekviena bendrovė netgi tą pačią poziciją vadina kitaip. Taigi žmogus susiduria su chaosu, tad svarbu ieškoti pagalbos iš išorės. Bendrauti su karjeros centru, su kitais specialistais iš IT bendrovių, klausti jų patarimo, prašyti pagelbėti „teisingai perskaityti“ darbo skelbimą ir pan. Tai man padėjo pradėti norimą karjerą IT įmonėje“, – patarimų pateikė L. Nikanorovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu domėtis rinka, ieškoti informacijos ir megzti ryšius.
Dažniausios klaidos persikvalifikuojant
Kalbant apie klaidas persikvalifikuojant, P. Žilinskaitės nuomone, būtina kalbėti apie mokymosi procesą. Čia viena didžiausių klaidų – netinkamas pagrindų paruošimas ir įsisavinimas.
„Visi šneka, kad internete yra daug informacijos ir aš galiu pats išmokti. Tačiau iš tiesų informacijos yra labai dideli srautai. Žmonės nebežino, nuo ko pradėti, tad išmoksta nesąmoningus vienus paskui kitus dalykus. Todėl tokios įstaigos, kurios padeda persikvalifikuoti, universitetai, duoda labai daug naudos dėl didelės disciplinos ir suteikiamo konkretumo, kaip mokytis“, – pasidalijo įžvalgomis P. Žilinskaitė.
Jos nuomone, kita dažnai daroma klaida – manoma, kad užteks tik nueiti į kursus: „Žmonės vis dar įsitikinę, kad mokymuose išmoks viską, iškart gaus darbą ir nieko nereiks daugiau daryti. Tai netiesa – nusprendę eiti į IT sritį turite būti pasiruošę mokytis visada“, – sakė P. Žilinskaitė.
J. Abdulajev palietė kitą problematikos kampą – vis dar suveikiančius stereotipus: „Neretai moterys vis dar nusprendžia, kad pats programavimas yra vyriška sritis ir ten geriau neiti. Tai netiesa. Pavyzdžiui, atsimenu, kai prieš vos daugiau nei penkerius metus IT mokymų klasėse nebūdavo nė vienos ar tik viena mergina, kuri mokosi programavimo. Dabar mūsų mokyklose yra faktiškai 50 proc. moteriškos auditorijos, o kai kuriuose kursuose – net ir 80–90 proc. Amžius, išsilavinimas arba jo neturėjimas taip pat yra vis dar vieni tipinių stereotipų, dėl ko abejojama persikvalifikuoti į IT.“
