Pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad yra susidūrę su kibernetinėmis grėsmėmis, Nors didžioji jų dalis praradimų išvengė, apie 5 proc. nurodo, kad atakų metu patyrė finansinių nuostolių, rodo atliktas tyrimas. 
Pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad yra susidūrę su kibernetinėmis grėsmėmis, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.
Nors didžioji jų dalis praradimų išvengė, apie 5 proc. nurodo, kad atakų metu patyrė finansinių nuostolių, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Remiantis juo, lietuviams daugiausia baimės kelia būtent rizika patirti finansinių nuostolių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Tyrimas rodo, kad apie pusė šalies gyventojų yra susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis kibernetinėmis grėsmėmis internete – nuo elementaraus sukčiavimo ar apgavystės iki duomenų vagystės ir tapatybės pasisavinimo. Pastaraisiais metais ištobulėjusios socialinės inžinerijos principais paremtos atakos kelia vis didesnę grėsmę, todėl visuomenė turi būti dar budresnė, ugdyti ir savo skaitmeninį raštingumą, ir kritinį mąstymą“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Remiantis tyrimo rezultatais, trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų su kibernetinėmis grėsmėmis susidūrė, tačiau nuostolių nepatyrė. 9 proc. respondentų teigia, kad patyrė ne finansinių nuostolių, tai yra, gaišo savo laiką, buvo patekę į stresines situacijas ar turėjo remontuoti savo įrangą, dar 5 proc. – neteko svarbių duomenų.
Anot Ž. Augonės, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje su skaitmeninėmis grėsmėmis yra susidūrę 52 proc., Latvijoje 51 proc. gyventojų.
„Sukčiavimai ir apgavystės internete labai išaugo pandemijos laikotarpiu, nes žmonės prisitaikė gyventi naujajame skaitmeniniame pasaulyje: internete naršė ir ieškojo informacijos, mokėsi, pramogavo, mezgė naujas pažintis. Deja, dėl bazinių skaitmeninių įgūdžių spragų kai kuriems iš jų šios veiklos atnešė nemalonių patirčių ar net finansinių nuostolių“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Grėsmėms augant – svarbiausia saugumas
„Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad gyventojai nepuoselėja lūkesčių dėl galimo kibernetinių nusikaltimų mažėjimo ateityje. Absoliuti dauguma (93 proc.) lietuvių mano, kad skaitmeninių grėsmių skaičius per artimiausių 3–5 metų laikotarpį išaugs, ir tik 1 proc. tikisi jų sumažėjimo.
„Reikia pripažinti, kad kol kas mūsų visuomenei dar trūksta savotiškos skaitmeninės higienos – dešimtadalis lietuvių nešiojasi savo kortelės PIN kodą piniginėje, naudoja vieną ir ne patį stipriausią slaptažodį įvairioms platformoms, kurio reguliariai neatnaujina, aktyvuoja net ir įtartinas nuorodas internete bei suveda ten savo duomenis, taip atverdami kelią nusikaltėliams į savo skaitmeninę piniginę ar net sąskaitas“, – pastebi Ž. Augonė.
Pasak „Swedbank“ ekspertės, įdomus faktas yra tai, kad didžiajai daliai lietuvių daugiau nerimo kelia galimybė patirti finansinių nuostolių ar sugadinti įrangą, negu susidurti su asmeninių duomenų nutekėjimu.
Tyrimo duomenimis, vertindami skaitmenines grėsmes, 53 proc. lietuvių labiausiai bijo finansinių nuostolių, 40 proc. svarbios informacijos praradimo, 34 proc.– įrangos gedimų. Asmeninių duomenų labiausiai netekti bijo tik 28 proc. apklaustųjų.
„Nepaisant to, kad privačių duomenų apsaugai pastaraisiais metais skiriamas didelis dėmesys, gyventojams šių duomenų nutekėjimas atrodo mažiau skausmingas nei kitos svarbios informacijos praradimas, įrangos sugadinimas ar finansiniai nuostoliai“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.
Tyrimą apie kibernetines grėsmes Lietuvoje atliko bendrovė „Rait“, iš viso buvo apklausti 1032 respondentai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
