Nors pasaulinė COVID- 19 pandemija prasidėjo prieš daugiau nei dvejus metus, jos padariniai ir įtaka rinkai analizuojami iki šiol. Akivaizdu, kad vienas iš teigiamų pandemijos padarinių – dramatiškas e. prekybos augimas. Izoliacijos akivaizdoje, didelė dalis vartotojų per ypač trumpą laiką išmoko naudotis internetinėmis parduotuvėmis ir e. paslaugomis.
Nors pasaulinė COVID- 19 pandemija prasidėjo prieš daugiau nei dvejus metus, jos padariniai ir įtaka rinkai analizuojami iki šiol. Akivaizdu, kad vienas iš teigiamų pandemijos padarinių – dramatiškas e. prekybos augimas. Izoliacijos akivaizdoje, didelė dalis vartotojų per ypač trumpą laiką išmoko naudotis internetinėmis parduotuvėmis ir e. paslaugomis. E. komercijos augimas, paskatintas pandemijos, buvo tiek sėkmingas, kad tęsėsi iki šiol. O šiandien, turint omenyje gresiančią recesiją, kyla klausimas, kaip e. prekybos rinka pasitiks ir įveiks šį iššūkį?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pandemijos metu apsipirkti internetu išmokusiems vartotojams toks apsipirkimas tapo prioritetiniu, todėl dažnesniu nei kelionės į fizines parduotuves. Taip pat pirkimą internetu kasdien dar patogesniu ir greitesniu daro nauji technologiniai sprendimai, kuriuos diegia e. parduotuvės. Todėl žinant, kaip nuolat tobulėja apsipirkimo internetu patirtis vartotojams, tikėtina, kad e. prekyba toliau augs ir šis augimas bus spartesnis nei infliacija. Kita vertus, norint neatsilikti nuo rinkos, verta atkreipti dėmesį į svarbiausias tendencijas“, – teigia „Omniva LT“ komercijos vadovas Justinas Pileckas ir išskiria 5 tendencijas, kurios e. komercijos srityje išliks aktualios iki šių metų galo.
1. Nepaisant skaitmenizacijos, dėmesys – vartotojui
Daugeliui įmonių ir jų klientų vienas iš e. komercijos privalumų – ribotas arba visai nesamas bendravimas su žmonėmis. Tai ir viena esminių priežasčių, kodėl pandemijos laikotarpiu apsipirkimas internetu tapo nepamainomu. Kita vertus, atstumas tarp jūsų ir klientų nereiškia, kad jų poreikiai tapo mažiau svarbūs nei anksčiau.
„Veiklos skaitmeninimas, nepriklausomai nuo siūlomų prekių ar paslaugų, visuomet turi išlikti jūsų strategijos ir verslo dalis, o ne išaugti į kažką savarankiško. Būtent todėl net ir augant e. komercijos mastams, verta išlikti susitelkusiems į tai, ko nori klientas. Taip pat svarbu stebėti, kaip bei kiek pasikeitė klientų pirkimo įpročiai, mastai bei kokius produktus, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, jie yra linkę rinktis. Pavyzdžiui, ką vartotojai renkasi netylant prognozėms apie recesiją? Savalaikis stebėjimas ir pagalba jiems naudojantis e. prekybos platformomis tikrai neliks neįvertinti“, – sako J. Pileckas.
2. Interneto platformų ekonomikos svarba išliks
Vienas geriausių būdų mažoms įmonėms plėsti savo veiklą internete – pasinaudoti jau esamomis interneto platformomis. Pavyzdžiui, bendrovėms, parduodančioms nedaug produktų arba dar tik pradedančioms veiklą, nereikia išradinėti dviračio kuriant sudėtingą ir brangiai kainuojančią e. parduotuvę.
„Šiandien interneto platformos suteikia verslo savininkui galimybę pradėti savo veiklą daugelyje ekosistemų. Nesvarbu, ar naudotojams reikia paslaugų namams, maisto produktų, išvežiojimo paslaugų, technologinių sprendimų ar atostogų krypčių pasiūlymų. Taip bendrovės iš karto gali pereiti prie produktų pardavimo ir mokėjimų priėmimo internetu, nesusiduriant su įvairiais iššūkiais, kurie anksčiau kildavo patiems nuo pagrindų kuriant savo e. parduotuves“, – išskiria J. Pileckas.
3. Klientų pasirinkimai – svarbus resursas
Pasak „Omniva LT“ komercijos vadovo, įvairūs klientų internetinėse parduotuvėse priimami sprendimai ir toliau bus vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių e. prekybos pranašumą prieš tradicinius pardavimo būdus.
„Klientai, naudodamiesi internetinėmis parduotuvėmis, po kiekvieno apsilankymo palieka vertingos informacijos, kuria įmonės turės ir toliau naudotis, kad pagerintų tiek pirkėjų patirtį, tiek savo apyvartą. Pavyzdžiui, kiek laiko buvo naršoma viename ar kitame e. parduotuvės lange, kokias prekes vartotojai įvedė į paieškos laukelį arba kas tapo perkamiausia konkretaus mėnesio preke. Tinkamai stebėti šią informaciją šiais laikais nėra sudėtinga, o jos suteikta grąža gerinant tolesnę vartotojų patirtį e. parduotuvėje bus tikrai juntama“, – teigia J. Pileckas.
4. Vis plačiau atsiveria vartai į visą pasaulį
„Kaip rodo mūsų užsakymu vykdyta gyventojų apklausa, net 68 proc. lietuvių per pastaruosius 6 mėn. gavo bent vieną siuntą, iš kurių net 36 proc. savo pirkinius siuntėsi iš užsienio valstybių. Tai rodo, kad esame priklausomi nuo užsienio valstybių e. komercijos kontekste ir vis daugiau pirkėjų atsigręžia į globalėjančią elektroninę prekybą. Kitas, ir kur kas svarbesnis aspektas yra tas, kad per pastarąjį pusmetį į užsienį siuntą siuntė beveik kas penktas lietuvis (16 proc.). Iš to matyti, jog šalies gyventojai vertina ir galimybę į užsienio šalis siųsti patys, todėl tam ateityje taip pat bus skiriama vis daugiau dėmesio“, – sako J. Pileckas.
5. Vartotojai tikisi greičio
Siuntų pristatymas kuo toliau, tuo labiau niveliuoja su apsiperkančio kliento patirtimi, todėl siuntų pristatymo bendrovės ima užimti vis svarbesnį vaidmenį.
„Viena ryškiausių vyraujančių tendencijų – kliento noras siuntą gauti kaip galima greičiau. Šiandien net 95 proc. siuntų pristatome per vieną darbo dieną nuo tada, kai siunta pasiekia mus, todėl logistiniai sprendimai yra ypač svarbūs. Tiesa, nors rinkoje pamažu populiarėja pristatymas per kelias valandas ar tą pačią dieną, tokia paslauga sudaro sąlyginai nedidelę rinkos dalį. Visų pirma, greitesnis pristatymas dažnu atveju klientui kainuoja gerokai brangiau, be to, tam reikia daugybės papildomų išteklių ir resursų, pavyzdžiui, daugiau darbuotojų, ilgesnių darbo valandų, didesnio pamainų skaičiaus. Prie šių aspektų el. parduotuvės ar logistikos įmonės ne visada yra prisitaikiusios – daugiau laimi tos įmonės, kurios savo sandėlius turi keliuose miestuose. Gerokai sunkiau yra užtikrinti tos pačios dienos pristatymą kai, pavyzdžiui, sandėlis Vilniuje, o gavėjas – pajūryje“, – apibendrina J. Pileckas.
