Daugiau kaip pusė lietuvių naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc. Nors net 76 proc. mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, daugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę, atskleidžia unikalus tyrimas apie lietuvių soc. tinklų vartojimo įpročius.
Daugiau kaip pusė lietuvių naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc. Nors net 76 proc. mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, daugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę, atskleidžia unikalus tyrimas apie lietuvių soc. tinklų vartojimo įpročius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nors populiariausiu soc. tinklu „Facebook“ naudojasi beveik pusė Lietuvos gyventojų, išsamių duomenų apie lietuvių elgesį, įpročius iki šiol buvo labai mažai. Iki šiandien nežinojome ir to, kiek lietuvių naudojasi konkrečiu socialiniu tinklu ir ką jame veikia. Siekdami sužinoti ir nusprendėme atlikti unikalų tyrimą, labiau pasigilinti į lietuvių elgseną soc. tinkluose,“ – „Bitės“ siųstame pranešime žiniasklaidai pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.
3 tinklai „milijonieriai“ – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“
Daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turi tik 3 soc. tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“, skaičiuojant naudotojus, kurie tinklu naudojosi bent kartą per savaitę. Populiariausiųjų penketuką užbaigia 4-oje vietoje atsidūręs „Instagram“ bei į 5-ąją užkopęs kinų valdomas „Tik Tok“.
„Įdomu tai, jog nors „Facebook“ daugelį metų yra populiariausias tinklas Lietuvoje, 34 proc. žmonių juo naudojasi tik dėl „Messenger“ programėlės. Jei susirašinėti su draugais ir artimaisiais jie patogiai galėtų kitur – „Facebook“ apskritai atsisakytų. Tai turėtų kelti nerimą tinklo kūrėjams“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pasak jo, „visai neseniai pristatyta „Messenger“ programėlės versija, leidžianti susirašinėti nenaudojant „Facebook“ programėlės kompiuteryje. Panašu, kad „Facebook“ bei „Messenger“ valdanti JAV bendrovė taip pat įžvelgia panašias pasaulines tendencijas kaip ir tai, ką rodo mūsų Lietuvoje atliktas tyrimas.“
Jaunimo grupėje (16-25 m.) „Facebook“ be „Messenger“ programėlės nenaudotų net kas antras.
Nepasitiki, bet gauna svarbiausias naujienas
Socialiniai tinklai – trečias pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje. Juose naujienas sužino daugiau kaip pusė lietuvių (53 proc.). Paradoksalu, kad nepaisant masinio naudojimo, socialiniais tinklais pasitiki vos 9 proc. apklaustųjų.
„Facebook“ dažniausiai naudojamas svarbiausiems įvykiams sekti – jame pagrindines naujienas sužino net 68 proc. lietuvių. Tuo metu, pavyzdžiui, „Twitter“ ar „LinkedIn“ Lietuvoje vis dar nepopuliarūs – naujienas juose seka vos 1 proc. Visgi kas penktas teigia, kad „LinkedIn“ ateityje norėtų naudoti dažniau – tai rodo galimą soc. tinklo augimą. Tiesa, jo naudotojai čia, greičiausiai, ieško su karjera susijusio turinio, ne naujienų“, – teigia išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Jaunimas (16-25 m.) informaciją sužino iš dar labiau populiarėjančio „Youtube“ – naršydami jame praleidžia daugiau kaip 5 val. per dieną. „YouTube“ išsiskiria pasitikėjimu – čia talpinamas turinys vertinamas kaip patikimiausias informacijos šaltinis, kai ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas.
„YouTube“ yra savotiškas fenomenas. Tą galima aiškinti tuo, jog čia netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose žmonės apžvelgia, testuoja įvairias prekes ar paslaugas. Toks turinys ne tik įtraukia, bet ir dažnai leidžia geriau nei oficialiame puslapyje suprasti prekės ypatybes, išvaizdą ir tada nuspręsti, ar verta ją įsigyti“, – sako K. Špiliauskas.
Supranta grėsmes, bet atsisakyti neplanuoja
Net 62 proc. lietuvių įsitikinę, kad dalintis informacija soc. tinkluose – nesaugu, bet nepaisant to net 78 proc. žmonių bent kartą dalinosi turiniu.
Nors įvairias socialinių tinklų bei jų naudojimo grėsmes teigia suprantantys, tačiau atsisakyti soc. tinklų gali būti nelengva – net 1 iš 5 lietuvių jaučiasi nuo jų priklausomas. Labiausiai priklausomais jaučiasi jauniausi asmenys – tai 16-25 m., didmiesčių gyventojai, soc. tinkluose praleidžiantys daugiau kaip 3 valandas per dieną.
„Įprastai priklausomybę soc. tinklams rodo nuolatinis noras juos tikrinti, nerimas, kad kažką praleidžiate, streso jautimas, jei neturite savo išmanaus telefono šalia. Taip pat jei nuolat jaudinatės, kiek „patinka“ paspaudimų surinksite ar prioritetizuojate bendravimą su bičiuliais virtualiai, soc. tinkluose, o ne gyvai. Jei taip jaučiatės – vertėtų susirūpinti ir pirmiausia stengtis bent kiek apriboti naudojimąsi soc. tinklais“, – pataria išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Nuomonės formuotojų reklamą atpažįsta, bet ji vis vien veikia
Nuomonės formuotojai – neatskiriama soc. tinklų dalis. Net 50 proc. lietuvių seka bent vieną „influencerį“ soc. tinkluose.
„Nors dauguma (76 proc.) mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, bet į jų kuriamą turinį vis tiek įsitraukia. Daugiau kaip pusė (56 proc.) lietuvių yra bent kartą pirkę prekę, kuri buvo reklamuojama soc. tinkluose. Įdomu tai, kad net 8 iš 10 mano, kad atskiria reklaminį „influencerių“ turinį nuo organiško – tai rodo, kad net suprasdami, kad tai reklama, vis tiek perkame“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Aktyviau „influencerius“ seka ir paveikiausi reklamai – moterys ir vilniečiai. Net 63 proc. moterų yra bent kartą pirkusios soc. tinkluose reklamuojamą prekę. Regionų gyventojai apsipirkinėja daug rečiau – niekada soc. tinkluose reklamuojamų prekių sąmoningai nepirko net 51 proc. regionų gyventojų.
K. Špiliausko teigimu, „visiems nuomonės formuotojams verta skaidriai deklaruoti reklamos užsakovus. Bent jau mūsų tyrimas atskleidžia, kad reklaminį turinį lietuviai atpažįsta lengvai, bet tai sprendimui pirkti ar nepirkti neturi tokios didelės įtakos.“
Tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“ atliktas „Bitės“ užsakymu kartu su „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu“.
