Du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos – iš atsinaujinančių išteklių

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2022 metų pirmojo ketvirčio elektros sistemos gamybos, vartojimo ir importo bei eksporto rodiklius. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, stebimas reikšmingas elektros energijos suvartojimo paslaugų sektoriuje augimas, o elektros energijos gamybą didino atsinaujinančių išteklių generacija.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Pastaruoju laikotarpiu stebime įspūdingą atsinaujinančios energetikos šuolį Lietuvoje. Palankus vėjas ir vandens lygis smarkiai padidino vėjo ir hidroelektrinių gamybą, o dėl sparčios plėtros saulės elektrinių generacija išaugo net 2,5 karto, palyginti su pirmaisiais 2021 m. mėnesiais. Šios tendencijos lėmė, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje pagamintos energijos šių metų pradžioje buvo iš atsinaujinančių išteklių“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.

Didžioji dalis elektros – iš atsinaujinančių išteklių

2022 m. pirmąjį ketvirtį elektrinės Lietuvoje pagamino 1,273 TWh elektros energijos – 6,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Tai buvo, galima sakyti, sėkmingiausias ketvirtis žaliajai energetikai Lietuvoje. Vėjo ir hidroelektrinių gamybą didino palankios gamtos sąlygos, o saulės – sparčiai augantis elektrinių kiekis. Bendrai, palyginti su praėjusiais metais, atsinaujinančių išteklių energijos gamyba šių metų pradžioje padidėjo 47,6 proc. iki 0,818 TWh. Tuo metu šiluminių elektrinių generacija sumažėjo 38,2 proc. iki 0,285 TWh. Tai didžiąja dalimi yra aukštų dujų kainų ir pabrangusių taršos leidimų pasekmė“, – sako D. Matelionis.

Per pirmąjį ketvirtį vėjo elektrinės pagamino 0,514 TWh energijos, 54,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Hidroelektrinių gamyba išaugo 65,1 proc. iki 0,173 Twh, saulės elektrinių – 146,1 proc. iki 0,036 TWh.

64,3 proc. visos Lietuvos pagamintos elektros buvo sugeneruota vėjo, saulės, hidroelektrinių ir kitų atsinaujinančių šaltinių.

Lietuvoje pagaminta elektra 2022 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 35,0 proc. bendro šalies elektros poreikio. Vien atsinaujinančių energijos išteklių gamyba – 22,5 proc. Palyginti, prieš metus Lietuvoje pagaminta elektra siekė 33,0 proc. bendro elektros poreikio, o atsinaujinančių – 15,3 procento.

Elektros suvartojimą augino paslaugų sektorius

Bendras elektros energijos poreikis, t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija, 2022 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 3,639 TWh ir buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus.

Galutinis elektros energijos suvartojimas 2022 m. pirmąjį ketvirtį siekė 3,087 TWh, 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Po praėjusių metų paskutinio ketvirčio, kai elektros suvartojimas pasiekė rekordines aukštumas, šių metų pradžioje rodikliai stabilizavosi. Gyventojų ir verslo vartojimo tendencijos išsiskyrė: į biurus grįžus darbuotojams ir bendrai padidėjus visuomenės mobilumui, gyventojų suvartotas elektros energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikšmingai išaugo paslaugų sektoriaus suvartojimas“, – sako D. Matelionis.

Palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, gyventojų suvartojimas 2022 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 4,5 proc. ir siekė 0,872 TWh, pramonės vartojimas sumažėjo 0,6 proc. iki 1,115 TWh, paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų vartojimas išaugo 9,0 proc. ir buvo 0,996 TWh, transporto bendrovių išaugo 0,2 proc. iki 0,033 TWh, žemės ūkio padidėjo 4,0 proc. iki 0,071 TWh.

Importo, eksporto pokyčiai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą buvo importuota 3,233 TWh elektros energijos, o eksportuota 0,866 TWh. Palyginti, 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu importas siekė 3,157 TWh, o eksportas – 0,73 TWh. Palyginti su praėjusiais metais, importas padidėjo 2,4 proc., o eksportas – 18,5 procento.

Didžiausias eksporto augimas buvo į Estiją (48,5 proc.) ir Lenkiją (38,8 proc.). Labiausiai sumažėjo eksportas į Švediją (53,3 proc.).