ES sprendimas elektrinius prietaisus žymėti jų energetinę klasę atitinkančiomis etiketėmis tapo papildomu gidu, renkantis techniką namams. Lietuvos pirkėjai net dažniau negu Bendrijos vidurkis atkreipia dėmesį į tai, kaip efektyviai prietaisas naudoja elektrą, atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Europos Sąjungos (ES) sprendimas elektrinius prietaisus žymėti jų energetinę klasę atitinkančiomis etiketėmis tapo papildomu gidu, renkantis techniką namams. Lietuvos pirkėjai net dažniau negu Bendrijos vidurkis atkreipia dėmesį į tai, kaip efektyviai prietaisas naudoja elektrą, atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Apklausos duomenimis, 86 proc. šalies buitinės technikos pirkėjų atsižvelgia į tai, kokiai energetinei klasei priklauso prietaisas. Iš jų 47 proc. tai daro visada, o 39 proc. – kartais. Pati mažiausia 14 proc. apklaustųjų dalis tikino, kad į prietaiso energetinę klasę niekada nekreipia dėmesio.
Apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė teigia, kad 2019 metais „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 79 proc. Bendrijos gyventojų energetinę klasę nurodanti etiketė padeda priimti galutinį sprendimą.
„ES sprendimas paprastai ir aiškiai suskirstyti prietaisus pagal jų energetinį efektyvumą turėjo gamintojus skatinti daugiau dėmesio skirti technikos tobulinimui, o vartotojams padėti susigaudyti pasiūloje pagal tai, kiek konkretus prietaisas yra taupus. Skaičiuojama, kad ši sistema vienam ES namų ūkiui padeda sutaupyti kelis šimtus eurų per metus, o žinant, kaip pastaraisiais metais pabrango elektra, visiškai nestebina tai, kad beveik 9-i iš 10-ies Lietuvos gyventojų vertina ne tik funkcines prietaisų savybes, kainą ar dizainą, bet ir energetinę klasę“, – sako N. Petrauskienė.
Pasak jos, pernai patobulintos buitinės technikos etiketės, žyminčios prietaiso energetinę klasę, suteikia nemažai paprastam vartotojui naudingos informacijos. Tai ne vien energinį efektyvumą žyminčios pirmosios abėcėlės raidės (A didžiausias, G mažiausias), bet ir pateikia tokius duomenis, kiek prietaisas sunaudoja elektros energijos, jei veikia standartinė programa, kiek vandens per vieną veikimo ciklą prireikia skalbyklei ar indaplovei, kiek laiko trunka ciklas.
„Tokia informacija padeda vartotojui palyginti labai konkrečias funkcines prietaiso savybes. Tai tikrai yra daug paveikiau, nei bandyti savarankiškai įvertinti tik energetinį efektyvumą žyminčią raidę, kuri eiliniam pirkėjui dažniausiai niekaip nesisieja su kilovatvalandėmis ar litrais vandens. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad žemiausio išsilavinimo ir mažiausių pajamų respondentai į energinį buitinės technikos efektyvumą vis dar žiūri pro pirštus“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Tarp mažiausias, iki 300 eurų, pajamas vienam namų ūkiui gaunančių apklausos dalyvių 46 proc. pripažino, kad į energetinio efektyvumo etiketes žiūri visada, atitinkamai 16 proc. – niekada. Analizuojant daugiausiai uždirbančiųjų (daugiau kaip po 700 eurų pajamų vienam namų ūkio nariui per mėnesį) pasirinkimus, 49 proc. jų energinį buitinės technikos efektyvumą vertina visada, o 11 proc. – niekada.
Dar didesnis atotrūkis pastebėtas vertinant pirkėjų įgytą išsilavinimą. Jei apklausos dalyvio išsilavinimas aukštasis arba nebaigtas aukštasis, 51 proc. šios grupės atstovų patvirtino, kad vertina prietaisų energetinį efektyvumą (tik 11 proc. to nedaro). Vidurinį išsilavinimą įgiję respondentai buvo abejingesni: 46 proc. jų sakė, kad į etiketes atsižvelgia, o 15 proc. – to nedaro.
Pati prasčiausia situacija yra žemiausio išsilavinimo respondentų grupėje. 28 proc. jai priklausančiųjų tvirtino, kad visada įvertina prietaisų energetinį efektyvumą, tačiau antra tiek tokią informaciją ignoruoja.
N. Petrauskienės manymu, tai lemia daugybė veiksnių: nuo finansinių galimybių, kurios prietaiso kainą paverčia pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi, iki pasiryžimo asmeniškai prisidėti prie anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimo.
„Buitinę techniką paprastai perkame ne kelioms savaitėms, ji mums tarnauja ne vienerius metus. Todėl net ir turint ribotą biudžetą siūlyčiau, kiek leidžia galimybės, rinktis jį kuo taupesnį ir efektyvesnį. Jo eksploatacijos laikotarpis yra netrumpas, todėl pasverkite, ar nenuskriausite šeimos biudžeto pataupę prietaisui perkant, bet vėliau patirdami didesnes jo naudojimo išlaidas“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko balandžio 20-28 dienomis, joje dalyvavo 1008 respondentai, kurių amžius – 18-75 metai.
