Nuotolinio ugdymo metu įvertintos skaitmeninės mokymosi priemonės užmirštos nelieka ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa patvirtina, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones ir toliau aktyviai naudoja savo pamokose.
Nuotolinio ugdymo metu įvertintos skaitmeninės mokymosi priemonės užmirštos nelieka ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa patvirtina, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones ir toliau aktyviai naudoja savo pamokose.
Asociatyvi nuotr.
Skaitmeninių mokymosi platformų naudojimo statistika rodo, kad daugiausiai laiko moksleiviai praleidžia skaitydami lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlius bei spręsdami matematikos užduotis.
Prie ekranų praleidžia mažiau laiko
Mokymosi aplinkų duomenys rodo, kad vartotojų aktyvumas šiais mokslo metais šiek tiek sumažėjo.
„Tai, kad šiais mokslo metais didžioji dalis mokyklų mokosi kontaktiniu būdu, atsispindi skaitmeninės mokymosi platformos „EDUKA klasė“ naudojimo statistikoje. Vartotojų aktyvumas sumažėjo 23 proc., lyginant su 2020-21 m.m.“, – statistiką pristato Edgaras Jasalinis, „Ateities pamoka“ vadovas.
Tačiau lyginant su priešpandeminiais metais, skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas vis dar yra labai aukštas – net 300 proc. lenkia 2018-19 m.m. Pašnekovo teigimu, tai tik patvirtina, kad šiuolaikiniai mokymosi būdai yra mielai naudojami Lietuvos mokyklose.
Daugiausiai dėmesio skiria matematikai
Statistika rodo, kad moksleiviai ir pedagogai prie skaitmeninių mokymosi platformų jungiasi skirtingu metu. Mokytojai aktyviau išnaudoja rytinį laiką, moksleiviai – popietinį.
„Mokytojai daugiausiai laiko pamokų ruošai skiria 8-11 val. Tuo tarpu moksleiviai aktyviausiai skaitmeninėse platformose lankosi nuo 15 val., o piką pasiekia 18-19 val.”, – komentuoja E. Jasalinis.
Pasak jo, šiais mokslo metais daugiausiai laiko moksleiviai praleidžia mokydamiesi matematikos, toliau rikiuojasi lietuvių kalbos ir literatūros pamokos.
„Remiantis „EDUKA klasės“ naudojimo statistiniais rodikliais, matome, kad šiais mokslo metais moksleiviai dažniausiai mokymuisi naudoja 3 klasės lietuvių kalbos vadovėlį. Antroje ir trečioje vietoje pagal populiarumą – penktokų ir antrokų matematikos vadovėliai“, – kalba Jūratė Mikulevičiūtė, įmonės ugdymo turinio grupės vadovė bei priduria, kad aktyviausi elektroninių vadovėlių ir mokytojų knygų naudotojai – lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pedagogai.
Aštuntokai – uoliausi užduočių sprendėjai
Tai, kad skaitmeninis turinys yra tapęs neatsiejama ir kontaktinio mokymosi dalimi, patvirtina ne tik 81 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų, tačiau ir augantis skaitmeninių užduočių naudojimas.
„Statistika išties iškalbinga – šiais mokslo metais „EDUKA klasėje“ moksleiviai jau išsprendė 2,7 karto daugiau užduočių nei praėjusiais metais. Kaip ir prieš metus, aktyviausiai skaitmenines užduotis sprendžia aštuntokai. Šiemet jie jau atliko daugiau užduočių nei praėjusiais metais išsprendė visi moksleiviai kartu“, – apibendrina J. Mikulevičiūtė.
Antroje vietoje pagal išspręstų užduočių kiekį – ketvirtokai, treti liko šeštokai, o mažiausiai laiko tam skyrė pirmokai ir vienuoliktokai.
Tuo tarpu „EMA“ aplinkoje aktyviausiai užduotis skyrė matematikos dalyko mokytojai, o jų daugiausiai išsprendė penktokai ir šeštokai.
Artėjantiems brandos egzaminams dvyliktokai rečiau ruošiasi spręsdami „Egzaminatorius“ užduotis – šiais mokslo metais jie atliko 54 proc. mažiau užduočių nei prieš metus. Daugiausiai laiko jie praleidžia spręsdami matematikos bandomuosius testus. Anot pašnekovų, tai visiškai nestebina, nes daugiau nei 16 tūkst. abiturientų šalyje yra pasirinkę laikyti šį valstybinį brandos egzaminą.
Paskatino domėtis naujomis mokymosi priemonėmis
Mokytojų apklausa parodė, kad nuotolinis ugdymas paskatino pedagogus atviriau ir greičiau priimti naujas mokymosi priemones.
„Iššūkių negailėjęs nuotolinis mokymas į ugdymo įstaigas įnešė ir itin teigiamų pokyčių. Apie pusę respondentų atsakė, kad tai paskatino domėjimąsi naujomis mokymosi priemonėmis, o 27 proc. pedagogų pradėjo labiau personalizuoti mokinių ugdymą informacinių technologijų pagalba“, – apklausos atsakymus apžvelgia E. Jasalinis.
Nemaža dalis mokytojų patvirtina, kad nuotolinis mokymas prisidėjo prie jų tobulėjimo. 72 proc. apklaustųjų pagerino skaitmeninio raštingumo įgūdžius, 56 proc. aktyviau ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, o 48 proc. mokytojų sustiprino kūrybiškumo kompetenciją.
Nestovi vietoje
Greita mokytojų bei moksleivių adaptacija prie pandemijos diktuotų iššūkių parodė mokyklų bendruomenės brandą ir gebėjimą susitelkti. Nuotolinio mokymosi rezultatai patvirtino, kad jie yra pasiruošę naujovėms bei geba sėkmingai integruoti šiuolaikines mokymosi priemones į ugdymo procesą. Tai skatina ir skaitmeninių mokymosi platformų vystytojus nestovėti vietoje.
„Šiemet „EDUKA klasėje“ pristatėme du pilotinius, skaitmeniniu turiniu praturtintus vadovėlius, papildančius popierines mokymosi priemones. Praturtinti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo. Artėjant mokymo pagal atnaujintas bendrąsias programas startui, ir mes nestovime vietoje. Atsižvelgę į besikeičiančius mokytojų poreikius, ruošiamės mokykloms pristatyti skaitmeninį ugdymo turinį, kuris pamokoms suteiks dar daugiau šiuolaikiškumo bei interaktyvumo ir padengs visą pamokos laiką. Šiuo metu šį turinį jau išbando keliasdešimt mokyklų“, – planus pristato J. Mikulevičiūtė.
Įmonė „Ateities pamoka“ Lietuvos mokytojų apklausą atliko balandžio 29 – gegužės 02 d. Apklausoje dalyvavo apie 900 pedagogų.
