Vos tik Rusijai užpuolus Ukrainą, iš karto išgirdome programišių „Anonymous“ grasinimus Kremliui. Kokių veiksmų jie gali imtis ir padėti Ukrainai? Apie tai LRT televizijoje kalbėjo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys.
Vos tik Rusijai užpuolus Ukrainą, iš karto išgirdome programišių „Anonymous“ grasinimus Kremliui. Kokių veiksmų jie gali imtis ir padėti Ukrainai? Apie tai LRT televizijoje kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak eksperto, konkrečių savo veiksmų haktyvistų grupuotė nėra deklaravusi viešai, tik informavo, kad paskelbė Rusijai kibernetinį karą.
„Vertinant, ką paprastai „Anonymous“ darydavo, ko galima tikėtis ir šiuo metu, tai veiksmai, susiję su interneto svetainių, tinklalapių blokavimu, sistemų išvedimu iš rikiuotės. Iš principo, dabar tai ir vyksta. Kita vertus, kalbant apie lūkesčius, ko mes tikimės iš „Anonymous“, rezultatų, kuriuos gauname, akivaizdu, kad kai paskelbiamas karas, bus tam tikra žala. Natūralu, kad lyginant su tuo, ką Rusija daro Ukrainoje, tame kontekste programišių veiksmai atrodo žymiai mažiau vertingi arba jų įtaka, reikšmė yra mažesnė.
Žiūrint į veiksmus, kuriuos šiuo metu atlieka „Anonymous“ grupuotė, būtų galima suskirstyti juos į keletą dalių. Yra veiksmai, nukreipti į komunikacijos ir informacijos procesų trikdymą, tai įvairių žiniasklaidos kanalų, organizacijų, palaikančių arba dirbančių Putino režimui, blokavimas arba išvedimas iš rikiuotės. Tokiu būdu trukdant komunikaciją, propagandos perdavimą, skelbiant Rusijos piliečiams apie tikruosius rusų karių veiksmus Ukrainoje. Kita atakų pusė – nutekinta informacija. Tai atakos prieš pačias svetaines bandant pavogti ten esančią informaciją arba sabotuoti sistemas. Išvesti tam tikrų organizacijų, infrastruktūrų sistemas, kad jos taptų neveiksmingos. Tokiais būdais trukdyti įprastą šalies ir režimo veiklą“, – dėstė K. Driaunys.
Jis įvardijo, kad akivaizdžiai matoma, jog Rusija nėra tinkamai apsaugojusi savo kibernetinės erdvės. Galima būtų naudotis paskutiniais pavyzdžiais, kuomet buvo paviešinti vaizdai iš Kremliaus kamerų, nutekinti duomenys iš įvairių finansinių institucijų, žiniasklaidos organizacijų. Šiuo metu pasiekiamos jau ir karinės gamyklos. K. Driaunys pastebėjo, kad armijoje matomas chaosas taip pat persikėlė ir į virtualią erdvę.
Viskas, ką iki šiol jau nuveikė „Anonymous“, K. Driaunio teigimu, būtų daug reikšmingiau, jeigu tuo pačiu metu ant Ukrainos nekristų bombos ir nežūtų nekalti žmonės. Vis dėlto, tai, kas atliekama, yra pakankamai matoma ir reikšminga.
„Kokios žalos tai turės, sudėtinga pamatuoti. Nutekinti dokumentai, paviešinti tam tikri sprendimai kenkia tuo, kad pirmiausia jie daro įtaką reputacijai. Vakarų pasaulyje paviešinus tam tikrus korumpuotus sprendimus natūralu, kad vyksta persitvarkymo procesai, valymaisi, atsistatydina vadovai. Rusijoje paviešinus informaciją apie organizacijų korumpuotus sprendimus, nešvarius sandorius ir pan., ar įvyks pokyčiai, sunku kažko tikėtis.
Vertinant nutekintą informaciją, mano akimis, reikšmingiausias, daugiausia vertės turintis dokumentas yra Rusijos karių pavardės su identifikaciniais numeriais. Kaip tie duomenys gali būti panaudojami? Mes turėsime tam tikrus procesus pasibaigus karui ir šie sąrašai leis nustatyti, kur ir kas dalyvavo, kas darė karo nusikaltimus. Tai šie sąrašai puikiai pasitarnaus tyrimams. Kita vertus, jeigu šie sąrašai autentiški, tuo dar reikėtų įsitikinti, jau šiuo metu ta pati interneto bendruomenė gali pradėti ieškoti daugiau duomenų ir tokiu būdu daryti spaudimą tiems patiems kariams arba jų šeimoms, draugams“, – LRT televizijoje kalbėjo K. Driaunys.
