Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 14:25
„Sony“ pristato labai lauktus programinės įrangos atnaujinimus, įskaitant C2PA atitikimą ir vaizdų autentiškumo užtikrinimą
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos (1)
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Jonas Okunis: bloga reforma – geriau negu jokios?

Publikuota: 2007-06-13 07:32
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: el. paštas Jonas Okunis
Inf. šaltinis: Lietuvos studentų sąjunga

Jau kelintas mėnuo tautos atstovybės – Parlamento – kuluaruose uoliai brandinamas žūtbūtinis politinių partijų susitarimas, numatysiantis pagrindinius studijų ir mokslo sistemos gydymo būdus. Gal panacėjų įsisenėjusioms studijų ir mokslo ligoms gydyti pasiilgusiems politikams sunku patikėti, tačiau praktika rodo, kad prieš imantis gydytojo vaidmens dažnai pravartu bent medicinos elementorių pavartyti. Tad, ką šį kartą žada „prieštvaninis“ politikų noras „susitarti“?

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Jau kelintas mėnuo tautos atstovybės – Parlamento – kuluaruose uoliai brandinamas žūtbūtinis politinių partijų susitarimas, numatysiantis pagrindinius studijų ir mokslo sistemos gydymo būdus. Gal panacėjų įsisenėjusioms studijų ir mokslo ligoms gydyti pasiilgusiems politikams sunku patikėti, tačiau praktika rodo, kad prieš imantis gydytojo vaidmens dažnai pravartu bent medicinos elementorių pavartyti. Tad, ką šį kartą žada „prieštvaninis“ politikų noras „susitarti“?

Gundymas investuoti į nieką

Jonas Okunis - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas

Partijoms teikiamo susitarimo projektas savo turiniu toli gražu nekvepia nacionaliniu susitarimu, t. y. valios išraiška tų, kuriems sprendžiama problema opiausia, o siūlomi pokyčiai gali tapti pagrindiniu orientyru renkantis ateities gyvenimo kelią. Tokia diagnozė konstatuotina visų pirma dėl to, kad susitarimo tekste užkoduota skaudžiai paprasta vienos pusės išnaudojimo logika – nepamatuotos valstybės politikos klaidas lopyti studentų sąskaita, mainais pažadant studijų kokybę „kažkada ateityje“. Net ir neįgudusiam aukštojo mokslo peripetijų stebėtojui darosi aišku, kad toks „susitarimas“ vargu ar prives prie gero.

Švietimo ir mokslo ministerija jau kuris laikas viešai pripažįsta, kad aukštojo mokslo sistemai pinigų stinga. Esminiu principu, kuris toliau užtikrintų aukštojo mokslo prieinamumą, kokybiškas studijas, Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybę konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, siūlomas ženkliai didesnės visuotinės studijų įmokos įvedimas. Būtų gražu, jei nebūtų graudu...

2006 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas šalies studentų nuomonės tyrimas „Mokamos studijos Lietuvoje: studentų požiūris“ parodė, kad vis daugiau studentų mąsto apie studijas kaip apie investiciją į savo ateitį. Pastebėta tendencija, kad studentai didesnę studijų įmoką sietų su geresne studijų kokybe. Deja, šiandien akivaizdu, kad visuotinės studijų įmokos įvedimas ir taip didesnę studijų kaštų dalį dengsiantiems studentams negarantuos kokybės efekto. Tam prireiktų dešimtmečio ar net daugiau.

Naivu būtų tikėtis ir to, kad įgyvendinus pagrindinę partijų susitarime numatytą studijų pertvarkos priemonę, bus sudarytos geresnės sąlygos Lietuvos aukštosioms mokykloms konkuruoti su geriausiais Europos ar pasaulio universitetais. Dėl aiškiai nevienodų sąlygų Europos mastu rizikuojama pralaimėti sausai – padaugės jaunesniųjų emigrantų, o ir Lietuvoje bręstančios tapatybės krizės tai nepadės išspręsti. Juolab, kad studentams žadamos visuotinai prieinamos paskolų sistemos realumas miglotas: žinoma, kad po reformos pradžios ketvirtaisiais metais reiks 1,054 mlrd. Lt. – šiandien pirmiesiems metams biudžete tėra surasta 100 mln. Lt.

Praeities klaidos taisomos šiandien

Vertėtų prisiminti, kad paskutinį kartą studijų įmokos reforma įvyko 2002 m., kuomet senoji sistema (Vyriausybė nustato valstybės finansuojamų vietų skaičių, o universitetai papildomai priima studentus, mokančius visą studijų kainą) buvo pertvarkyta į naują mokėjimo sistemą (50 % – atleidžiami nuo mokesčio, 50 % – moka dalinę 500 Lt įmoką per semestrą). Būtent tada visi – tiek valstybės finansuojamieji, tiek mokantys dideles studijų įmokas – buvo suskirstyti į visiškai ir dalinai valstybės finansuojamųjų gretas.

Taip valstybė įsipareigojo skirti didesnį finansavimą gausesniam būriui studentų, kuris dabar įvardijamas kaip pagrindinė kliūtis kokybiškam aukštajam mokslui. Paradoksalu, tačiau alternatyva studijų įmokai – perpus sumažintas studentų skaičius! Ar nevertėtų čia stabtelėti ir prisipažinti, kad pagal darbingo amžiaus žmonių, turinčių universitetinį išsilavinimą skaičių, esame toli gražu ne pirmaujantys pasaulyje – nejau 19 % užtenka norint sukurti visapusiškai išsilavinusią, žinių ekonomika grįstą valstybę?

Stebina ir tai, kad už šalies švietimo raidą atsakingi pareigūnai reformos modelius grindžia skoliniais iš tų valstybių, su kuriomis Lietuva vargiai turi ką bendro. Daugeliu atžvilgiu artimas Airijos pavyzdys pamirštas (gal todėl, kad šios valstybės elgsena studentų atžvilgiu buvo visiškai priešinga – garantuojamas nemokamas mokslas). Daugiausia universitetų pažangiausiųjų sąrašuose turinčios Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos studijų ir mokslo reformatoriams taip pat neatrodė vertos dėmesio. Belieka, matyt, tik džiaugtis, kad ideologiškai priešingų partijų vėliavnešiai, regis, atrado šį tą bendro: visuotinė studijų įmoka – skamba labai socialdemokratiškai, „strimgalviška“ reforma dėl reformos – labai konservatoriška. Liberalumo prado ieškoti matyt ir neverta.

Sisteminio mąstymo deficitas

Studentų atstovai, ne viena iniciatyvinė visuomenės veikėjų grupė nuolat kartoja, kad norint optimaliai siekti užsibrėžtų tikslų, realią studijų ir mokslo pertvarką būtina vykdyti kompleksiškai ir pradėti ją derėtų tikrai ne nuo visuotinės studijų įmokos įvedimo. Yra pakankamai identifikuojamų problemų, kurias išsprendus būtų galima sudaryti prielaidas studijų kokybei gerėti. Retorinis klausimas: ar dabartinis politinis aktyvumas tikrai esti nuoširdus?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS)

Sisteminio mąstymo stoką įrodo ir tai, kad partijos savo susitarime nemini būtinybės didinti valstybinį aukštojo mokslo sistemos finansavimą. Tarsi užsimerkiama ne tik prieš nacionalinius, bet ir prieš tarptautinius įsipareigojimus. Juk 2005-ųjų balandį Briuselyje paskelbtas Europos komisijos komunikatas „Intelektualinio potencialo mobilizavimas Europoje: sudarant sąlygas universitetams visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos“ skelbia, kad „viena iš pagrindinių valstybių atsakomybių yra užtikrinti, kad jokia aukštojo mokslo sistema Europoje neliktų be pakankamo bendrojo finansavimo. Komisija paskaičiavo, kad netgi modernizuotų universitetų sistemoje bendrosios (valstybės) investicijos turi sudaryti apie 2 % BVP, – tai tik minimalus reikalavimas žiniomis grįstoje ekonomikoje.“ Įdomu būtų sužinoti, kada Lietuva, klestinčios ekonomikos priešaky, sugebės tiek lėšų skirti bendrajam finansavimui.

Kaip ten bebūtų, kokybė nėra tik pinigai. Civilizuotame studijų ir mokslo pasaulyje toli gražu ne viskas grindžiama greitomis lėšomis, veikiau priešingai – pirmiausia rūpinamasi diegti progresyvų požiūrį į mokslininką, dėstytoją, studentą, kas mūsų valstybėje, deja, kuo toliau, tuo labiau tampa tik tuščia regimybe. Džiugu, kad kilęs studentų, blaiviai mąstančių akademinės bendruomenės, visuomenės narių judesys žada teigiamus pokyčius. Lieka viltis, kad daugiau neprireiks šventoriuje degančių studentų diplomų, kurie primintų apie aiškiai pavojingą aukštojo mokslo vertybių perkainojimą.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama