Kasmet LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato, kiek valstybės finansuojamų studijų vietų bus skiriama stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Įprastai, ne visos valstybės finansuojamos studijų vietos yra užpildomos, taigi lieka nepanaudotų lėšų. Lietuvos studentų sąjunga jau ne pirmus metus pastebi, kad nėra iki galo aišku, kur šie, studentams skirti pinigai, nukeliauja.
Kasmet LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nustato, kiek valstybės finansuojamų studijų vietų bus skiriama stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Įprastai, ne visos valstybės finansuojamos studijų vietos yra užpildomos, taigi lieka nepanaudotų lėšų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) jau ne pirmus metus pastebi, kad nėra iki galo aišku, kur šie, studentams skirti pinigai, nukeliauja.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Trūksta skaidrumo ir aiškumo
2018 metais a ukštosios mokyklos su ministerijos palaiminimu tiesiog tarpusavyje pasidalino 2,3 mln. eurų skatinimo pavidalu, o likę daugiau nei 20 mln. eurų, kurie galėjo pasiekti aukštąsias mokyklas, buvo tiesiog išbraukti iš būsimų šalies biudžeto eilučių.
Praėjusiais metais aiškumo atsirado daugiau. Ministrės įsakymu lėšos buvo paskirstytos aukštosioms mokykloms, kurios atitiko nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, laikėsi stojamojo balo kartelės stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Tačiau, kur galiausiai nueina studentų studijoms skirti pinigai, aišku nėra.
„Nuo 2024 metų stojamojo balo kartelės turės laikytis visos aukštosios mokyklos, nes visiems bus taikomi vienodi reikalavimai stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas. Tai reiškia, kad ministerija privalo keisti dabartinę tvarką“, – pažymi LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.
Reikalinga į studento gerovę orientuota metodika
LSS primygtinai siūlo ŠMSM aiškiai apibrėžti po priėmimo į aukštąsias mokyklas nepanaudotų studijų vietoms skirtų lėšų perskirstymo metodiką.
„Mes jau kreipėmės į ministeriją akcentuodami, kad metodikoje būtina vadovautis studentų gerovės principu. Lėšos, skirtos studentų studijoms, turi likti studentų reikmėms, t. y. valstybės nefinansuojamų studijų vietų apmokėjimui, stipendijoms ar kitoms į studentą tiesiogiai nukreiptoms priemonėms. Sukūrus metodiką būtina viešinti tiek ją, tiek ja remiantis atliktus lėšų perskirstymus, taip užtikrinant procesų skaidrumą švietimo srityje“, – teigia V. Kučinskas.
Tokios metodikos sukūrimas itin aktualus jau šiemet, kai yra numatytas studijų finansavimas trumpųjų studijų vietoms, tačiau nutarimo projekto derinimo laikotarpiu dar nėra žinoma, ar tikrai bus vykdomas priėmimas į trumpųjų studijų programas. Priėmimo nevykdant turi būti aiškiai nurodoma, kaip bus perskirstytos visoms šios pakopos studijų vietoms numatytos lėšos.
