Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Ar esame priklausomi nuo socialinių tinklų? Riba, kurią sunku pamatuoti, bet lengva peržengti

Publikuota: 2022-03-13 15:40
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Patricija Kilminavičienė
Inf. šaltinis: LRT.lt

Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų – toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai. Ar egzistuoja riba, už kurios jau galime sakyti, kad esame priklausomi nuo socialinių tinklų?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų – toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai. Ar egzistuoja riba, už kurios jau galime sakyti, kad esame priklausomi nuo socialinių tinklų? LRT.lt kalbinti psichologai tikino, jog problemų galima įžvelgti, tačiau jos dar nėra dramatiškos.

Ar esame priklausomi nuo socialinių tinklų? Riba, kurią sunku pamatuoti, bet lengva peržengti
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Laiku priklausomybės pamatuoti neišeina

Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas – kai žmogus kokiai nors veiklai skiria daugiau laiko, negu tikėjosi. Tas pats galioja ir socialiniams tinklams. Laikas, praleidžiamas naršant juose, vis ilgėja ir ilgėja. Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos. Reikia susirūpinti ir tada, kai jau aplinkiniai sako, kad yra problema, o žmogus tvirtai teigia, kad tikrai ne.

Vis dėlto priklausomybę išskirti pagal socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką yra neįmanoma, nes dalis žmonių su jais tiesiog dirba.

„Tai jiems yra darbinių funkcijų dalis, nekalbant apie tuos, kurie tik su tuo dirba. Tai jiems ir 16 valandų per dieną nėra priklausomybė, nes tai tiesiog jų darbas. Tuomet sunku pamatyti, kada jie tai daro dėl darbinio intereso, o kur prasideda sėdėjimas dėl sėdėjimo socialiniuose tinkluose“, – sakė V. Legkauskas.

Pasak psichologo, socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Dopaminas, anot pašnekovo, yra kaip sėkmės hormonas. Mes jaučiamės patenkinti ir norime pakartoti.

Gydyti priklausomybės nuo socialinių tinklų nėra kaip

Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma – kaip atkreipė dėmesį V. Legkauskas, ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla. Taip yra iš dalies dėl to, kad panašios veiklos nesukelia dramatiškų fizinių pasekmių.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali privesti ir prie radikalių judėjimų kūrimosi, tačiau, psichologo teigimu, tokia tikimybė nėra didelė.

„Iš daugybės žmonių, kurie vienaip ar kitaip jaučia, kad socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko, tokias pasekmes patirs tik labai mažas procentas. Todėl mes tą riziką suvokiame kaip neypatingą, taip yra su visais dalykais, kurie stipriai paplitę. Jeigu dalykas nėra stipriai paplitęs, tačiau turi rimtų pasekmių, mes tai traktuojame kaip ligą ir einame jos gydyti.

Jeigu priklausomybė yra stipriai paplitusi, pavyzdžiui, rūkymas, tačiau greitų neigiamų poveikių, kurie pasireikštų per savaitę ar per mėnesį, nėra, tada mes irgi nevargstame nuo to gydyti žmonių ligoninėse, paliekame tai jiems pasirinkti. Kuriamos pagalbos schemos ir sistemos, kaip žmogus galėtų mesti rūkyti.

Socialiniai tinklai yra mūsų gyvenimo dalis ir kadangi jie stipriai paplitę, tai, žiūrint į kitą žmogų, kuris daro tą patį, ką ir mes, sakyti, kad tu turi bėdą, tampa sunkiau. Dėl to problemos ūmiai neįžvelgiame, bet ilgalaikėje perspektyvoje visuomenėje turime padidėjusį susipriešinimą, kuris yra išimtinai socialinių tinklų produktas“, – LRT.lt pasakojo V. Legkauskas.

Oficiali tokios priklausomybės diagnozė neegzistuoja

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. Arūnas Žiedelis LRT.lt aiškino, kad sunku stiprų polinkį naudoti socialinius tinklus vadinti priklausomybe, nes tai jau yra tam tikras sutrikimas, o sutrikimai apibrėžiami ligų klasifikacijos sistemose.

„Oficialios diagnozės, tokios, kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, mes tikrai neturime. Negalime to dėti į vieną kategoriją su priklausomybe nuo alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų, žaidimų. Kita vertus, tenka pripažinti, kad socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų žmones įsitraukti, praleisti kuo daugiau laiko juose, pažiūrėti daugiau reklamų ir generuoti pajamas socialiniams tinklams“, – teigė A. Žiedelis.

Anot jo, pastebima, kad per didelis socialinių tinklų vartojimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis: apleidžiamos kitos gyvenimo sritys, padaugėja nerimo, depresyvumo simptomų, sumažėja savivertė. Tokių tyrimų yra atlikta ir šie neigiami padariniai išties turi ryšį su socialiniais tinklais, todėl svarbu jais naudotis su saiku.

A. Žiedelis įvardijo, kad žmonės linkę ieškoti ryšių – tai natūralu, nes esame socialūs gyvūnai. Mums svarbu rūpėti, patikti, o socialiniai tinklai leidžia šį poreikį patenkinti. Šalia to esame ir smalsūs, todėl mums įdomu įvairios naujovės, o socialinės medijos gali užtvindyti nauja informacija, taip mes ir esame įtraukti į viso to sūkurį.

Psichologas siūlo nuolat pasitikrinti, kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, nes žmonės linkę prarasti laiko kontrolę. Daugelis išmaniųjų įrenginių jau leidžia pasižiūrėti, kiek laiko skiriama įvairioms platformoms. Vidutinis vartotojas praleidžia apie pusvalandį kiekviename iš turimų socialinių tinklų, todėl verta savęs paklausti – ar tikrai to reikia ir ar nėra kitos veiklos, kuri duotų daugiau naudos?

Per ilgas naudojimasis internetu gali paskatinti ir miego sutrikimus, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo cirkadinius ritmus. Dėl to rekomenduojama likus bent jau valandai iki ėjimo miegoti visus įrenginius padėti į šalį. Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką ir savivertei, nes žmonės juose visgi linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės. Tada imame lygintis su kitais ir jaučiamės nepakankami, esame linkę save nuvertinti.

Radikaliai atsisakyti socialinių tinklų nėra būtinybės

Užsienio spaudoje nuolat galima aptikti raginimų atsisakyti socialinių tinklų, pašalinti savo paskyras ir ten nebesugrįžti. Kaip teigė V. Legkauskas, tokių radikalių priemonių verta imtis tada, kai matoma išties didelė problema. Visgi absoliučiajai daugumai žmonių to imtis nėra būtinybės, nors svarbu savęs paklausti, kokią naudą duoda nuolatinis naršymas po socialinius tinklus.

Kitaip tariant, reikia apibrėžti sau ribas ir socialinių tinklų platformas naudoti informacijos paieškai, kontaktams palaikyti ir pan. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei ten pradedama leisti kone visą savo laisvalaikį.

„Ryškiausias pavyzdys yra „TikTok“ iškilimas. Mes dabar žinome, kad „Facebook“ kaip socialinio tinklo modelis laikui bėgant silpnėja, jo vartotojų bazė jau traukiasi, o „TikTok“ stipriai auga. Pastarasis turi išskirtinių savybių kaip socialinis tinklas, konstruktyvo čia yra gerokai mažiau, o tiek priklausomybės generavimo, tiek juntamos žalos atsiradimo yra daugiau“, – atkreipė dėmesį V. Legkauskas.

Užsienyje taip pat pasigirsta bandymų laikytis „dopamino dietos“, ši nauja metodika pirmiausia buvo išbandyta Silicio slėnyje prieš keletą metų. Jos tikslas – atsiriboti nuo bet kokios malonumą teikiančios veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausymosi, serialų ir filmų žiūrėjimo, socialinių tinklų ir pan. Laikantis tokios „dietos“ siūloma apskritai atsisakyti įvairiausių technologijų, dirbtinės šviesos ar net skanaus maisto ir gėrimų – iš esmės visko, kas stimuliuoja žmogų. Yra teigiančiųjų, kad mažesnis neurotransmiterio dopamino, motyvuojančio veikti, kiekis gali padėti perkrauti ir subalansuoti smegenis.

Pasak VDU psichologo, ši dieta išties yra gana sunkiai įgyvendinama. „Dopamino šaltiniai yra labai įvairūs. Jei atsisakoma kelių šaltinių, realaus poveikio smegenims tai neturi, nes lieka daugybė kitų. Tai ne dopamino dieta, o tiesiog tam tikrų veiklų ribojimas.

Realiame gyvenime dopaminą iš socialinių tinklų pakeisime dopaminu iš veiklų, kurias laikome konstruktyvesnėmis. Pavyzdžiui, dopaminu iš stalo teniso ar šachmatų partijos, jis niekuo nesiskiria smegenyse, nepriklausomai nuo to, iš kur jūs jo gaunate. Pati mintis keisti tam tikras veiklas konstruktyvesnėmis veiklomis yra teisinga, bet čia ne dieta“, – tvirtino V. Legkauskas.

Socialiniuose tinkluose praleisime dar daugiau laiko

Kompanijos „Meta“ užmojis kurti metavisatą – teorinę ateities interneto versiją, kurią sudaro bendros 3D virtualios erdvės, sujungtos į virtualų pasaulį. Žmonės šiame pasaulyje galės žaisti ir socialiai „susijungti“. Kai kurie baiminasi, kad metavisata gali tik dar labiau pagilinti žmonių įnikimą į socialinius tinklus ir paaštrinti psichinės sveikatos problemas.

A. Žiedelis įvardijo, kad ateitį su metavisata prognozuoti išties sudėtinga, tačiau net ir be jos žmonės vis labiau įklimpsta į virtualią socialinę erdvę. Nuo tada, kai tik atsirado socialiniai tinklai, kiekvienais metais žmonės juose praleidžia vis daugiau laiko.

„Galime drąsiai spėti, kad praleisime juose dar daugiau laiko. Patys socialiniai tinklai savo architektūrą kuria turėdami tikslą, kad ten būtume kuo daugiau. Ar tikrai nieko dėl to negalime padaryti? Manau, kad nebūtinai. Jeigu atkreipiame dėmesį į nesaikingo socialinių tinklų vartojimo keliamą žalą, tuomet visiškai realu, kad į juos pradėsime žiūrėti kaip į tokius dalykus, kuriais galima mėgautis, tačiau reikia tai daryti saikingai“, – savo įžvalgomis pasidalijo A. Žiedelis.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama