Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai?

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva 2021 m. pabaigoje kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie asmens duomenų apsaugą. Jis atskleidė, kad Lietuvos visuomenei asmens duomenų apsauga rūpi, gyventojai mano, kad jų darbdaviai labiausiai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, daugiau kaip pusės gyventojų nuomone, įmonės ir įstaigos užtikrina asmens duomenų apsaugą.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Didesnė dalis tyrimo dalyvių – 74 proc. žino apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), asmens duomenų apsaugos taisykles nustatantį teisės aktą. Šis žinomumo rodiklis jau keletą metų yra gana panašus ir nežymiai auga (2021 m. – 74, 2020 m. – 73, 2019 m. – 72). Girdėję ir susipažinę su BDAR dažniau nurodė 30–49 m. amžiaus, aukštojo išsimokslinimo, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, specialistai, tarnautojai ir smulkieji verslininkai bei didmiesčių gyventojai.

43 proc. respondentų žino savo teises asmens duomenų apsaugos srityje. Žinantys dažniau nurodė aukštojo išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys respondentai bei didmiesčių gyventojai. Ketvirtadalis (25 proc.) teigia nežinantys apie savo teisę į asmens duomenų apsaugą.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo Raimondo Andrijausko teigimu: „Priežiūros institucijos siekis ir toliau išliks prisidėti prie visuomenės sąmoningumo didinimo dėl pagrindinės žmogaus teisės – teisės į asmens duomenų apsaugą. Šios teisės aktualumas neabejotinai tik didės, kadangi vis daugiau mūsų kasdienių veiklų perkeliama į skaitmeninę erdvę, o šis procesas neįmanomas be kiekvieno iš mūsų asmens duomenų tvarkymo“.

43 proc. apklaustųjų teigia žinantys apie įvairiuose įstatymuose, reglamentuose numatytas pareigas įmonėms ir įstaigoms asmens duomenų apsaugos srityje. 29 proc. respondentų nurodė apie tokias pareigas nežinantys.

Daugiau kaip pusė (60 proc.) tyrimo dalyvių žino Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kaip asmens duomenų apsaugos priežiūros instituciją.

Teiginių įvertinimas apie asmens duomenų apsaugą Lietuvoje

• Tyrimo dalyviai labiausiai yra linkę sutikti, kad būtent jų darbdavys laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų – 64 proc.
• 56 proc. sutinka, kad įmonės ir įstaigos užtikrina teisę į asmens duomenų apsaugą.
• 54 proc. pasitiki asmens duomenų apsaugos priežiūros.
• 51 proc. sutinka, kad įmonės ir įstaigos, kurios neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos, bus nustatytos.
• 50 proc. sutinka, kad įmonės ir įstaigos, kurios pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus, bus nubaustos.
• 50 proc. sutinka, kad smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvoje laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
• 47 proc. sutinka, kad žmonės yra informuoti apie teises asmens duomenų apsaugos srityje.

Visuomenės požiūris į asmens duomenų apsaugos pažeidimus

Susidūrę su netinkamu savo asmens duomenų tvarkymu 33 proc. respondentų ieškotų informacijos šiuo klausimu, 32 proc. kreiptųsi į įmonę ar įstaigą, kuri netinkamai tvarkė duomenis, 19 proc. pateiktų skundą asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai.

13 proc. apklaustųjų teigė per 2021 m. susidūrę su neteisėtu arba netinkamu jų asmens duomenų tvarkymu. 67 proc. mano, kad su tuo susidurti neteko.

Beveik pusės (46 proc.) tyrimo dalyvių nuomone, netinkamai su jų asmens duomenimis pasielgusios įmonės arba įstaigos turėtų būti nubaustos ir pasitaisyti. 30 proc. mano, kad pakanka tik pasitaisyti. 2020 m. manančiųjų, kad pažeidėjas turi būti nubaustas buvo 54 proc., 2019 m. – 36 proc.

Asmens duomenų tvarkymas pandemijos laikotarpiu

40 proc. respondentų nuomone, asmens duomenų tvarkymas COVID-19 pandemijos laikotarpiu nepakito. Ketvirtadalis (24 proc.) nurodė, kad reikalavimų buvo paisoma mažiau nei įprastai.