Visame pasaulyje augančios kainos nebuvo kliūtis augti elektronikos rinkai. Kiekvieno europiečio namuose elektronikos prietaisų daugėjo, Lietuvos gyventojai nebuvo išimtis. Vis dėlto ne tik mūsų šalies, bet ir kitų aukšto išsivystymo bei pragyvenimo šalių gyventojų dalis ir toliau nežino, kur dėti elektronikos atliekas, kurių kiekiai visame pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, auga sparčiausiai.
Visame pasaulyje augančios kainos nebuvo kliūtis augti elektronikos rinkai. Kiekvieno europiečio namuose elektronikos prietaisų daugėjo, Lietuvos gyventojai nebuvo išimtis. Vis dėlto ne tik mūsų šalies, bet ir kitų aukšto išsivystymo bei pragyvenimo šalių gyventojų dalis ir toliau nežino, kur dėti elektronikos atliekas, kurių kiekiai visame pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, auga sparčiausiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europiečio namuose – 11 nenaudojamų ar sugedusių prietaisų
„Daugelis dažniausiai girdime apie plastiko atliekų problemas. Ir tai yra suprantama, nes su jomis mes savo namuose susiduriame kasdien. Tačiau greičiausiai auga ne plastiko atliekos, o elektronikos atliekos. Dar blogiau – daugybė žmonių pasaulyje vis dar nežino, kur dėti tokias atliekas. Elektros ir elektronikos įrangos atliekų (WEEE Forum) forumo duomenimis, vidutiniame namų ūkyje Europoje yra 11 nebenaudojamų arba sugedusių daiktų. Kiekvienam gyventojui tenka iki penkių kilogramų nenaudojamų elektros ir elektronikos gaminių“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Ji taip pat pastebi, kad ir Lietuvos gyventojams kur kas labiau sekasi elektronikos įrangą pirkti nei šalinti namuose besikaupiančias elektronikos atliekas. „Praėjusiais metais mūsų asociacijos inicijuota apklausa parodė, kad pusė šalies gyventojų įsigijo smulkiosios elektronikos prietaisų, kurių nenaudojo – jie tik užėmė vietą namuose. Be to, net 38 proc. gyventojų sugedusius prietaisus kaupia sandėliukuose ir spintelėse“, – teigia L. Jurevičienė.
Perdirbta tona elektronikos atliekų – 2 tonomis CO2 mažiau
EPA projektų vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad per pandemiją, o ypač praėjusiais metais, daugelio elektronikos prietaisų paklausa – gamintojams nesitikint – sparčiai augo. Rinkos tyrimų agentūros GWI duomenimis, vartotojų meilė elektronikai lėtėjimo požymių nerodo. Nuo 2018 m. daugėjo vartotojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, turinčių 3 ar daugiau elektronikos prietaisų. Per tą patį laikotarpį net 56 proc. padaugėjo žmonių, turinčių 6 ar daugiau prietaisų. Neatsitiktinai rinkoje buvo stebima vienų iš esminių elektronikos įrangos komponentų – lustų – krizė, dėl lustų trūkumo ėmė trūkti kai kurių gaminių, pasiūla nebegalėjo tenkinti paklausos.
Augant elektronikos rinkai prognozuojamas ir elektronikos atliekų augimas. WEEE forumo duomenimis, elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje augs po 4 proc. kiekvienais metais ir 2030 metais pasieks 74 milijonus tonų. Tuo tarpu yra žinoma, kad 2019 m. tik šiek tiek daugiau nei 17 proc. elektronikos atliekų buvo tinkamai sutvarkyta ir perdirbta. O juk kiekviena perdirbta elektronikos atliekų tona padeda išvengti maždaug dviejų tonų CO2 išmetimų, vienoje tonoje išmestų mobiliųjų telefonų yra daugiau aukso nei aukso rūdos tonoje.
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė įvardijo ir pagrindinius žingsnius, kuriais galėtume mažinti elektronikos atliekų kiekį bei prisidėti prie tvaraus atliekų perdirbimo.
- Įvertinkite, kokio prietaiso ar įrangos jums tikrai reikia. Inžinieriai ir dizaineriai kuria vis išmanesnius prietaisus, jiems suteikia vis naujų funkcijų. Tačiau galimybės, kurios mus sužavi, dažnai neranda vietos mūsų namuose ar įprastoje dienotvarkėje.
- Pasidomėkite galimybe prietaisą ar įrangą taisyti ir perdirbti jo atliekas. Siekdami „žalumo“ ir įgyvendindami socialinės atsakomybės principus, kai kurie gamintojai skiria tam didesnį dėmesį nei jų konkurentai.
- Taisykite. Jei prietaisas ar įranga sugedo ir jų remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos – kreipkitės į remonto meistrus.
- Dovanokite. Jei matote, kad elektronika nerado vietos jūsų namuose ar dienotvarkėje, jos vietą užėmė kitas panašus daiktas, padovanokite šį daiktą savo artimiesiems ar mažiau pasiturintiems asmenims. Jei tai kompiuteris – sunaikinkite kietąjį diską, kad apsaugotumėte duomenis, jei telefonas – nustatykite gamyklinius parametrus.
- Parduokite. Į kitas rankas pakliuvęs jums nereikalingas daiktas kitiems gali net labai praversti. Šiuo atveju irgi teks pasirūpinti skaitmeninio įrenginio duomenų apsauga.
- Išmeskite į specialųjį konteinerį. Smulkiosioms atliekoms skirtus konteinerius galite rasti šalies prekybos centruose, bibliotekose, specializuotose parduotuvėse, kitose kultūros ir švietimo įstaigose. Nepamirškite duomenų apsaugos priemonių. Prieš išmesdami prietaisą išimkite iš jo baterijas – joms yra skirti atskiri konteineriai ar juose esantys skyriai.
- Didelių gabaritų elektronikos atliekas perduokite įgaliotiems surinkėjams. Pastarieji apie šias nemokamas paslaugas skelbiasi savo interneto svetainėse, kuriose galima nuotoliniu būdu užsisakyti atliekų išvežimą. Stambiagabaričių atliekų aikštelės bei jose esančios talpos mūsų šalyje taip pat priklauso įgaliotiems surinkėjams.
„Pasitaiko, kad sugedusi elektronikos įranga ar baterijos laikomos lauko sandėliukuose, drėgnuose rūsiuose. Tai yra elektronikai netinkamos sąlygos, kuriose gali prasidėti įvairios įrangoje esančių cheminių medžiagų reakcijos. Tokie daiktai taps jūsų ir jūsų artimiesiems bei aplinkai kenksmingais teršalais“, – pabrėžia L. Jurevičienė.
