Prie skirtingų medijų Lietuvos gyventojai praleidžia 9 val. per dieną. Kone trečdalis šio laiko praleidžiama vienu metu naudojant kelias priemones ir kanalų samplaika vis stiprėja, rodo tyrimas.
Prie skirtingų medijų Lietuvos gyventojai praleidžia 9 val. per dieną. Kone trečdalis šio laiko praleidžiama vienu metu naudojant kelias priemones ir kanalų samplaika vis stiprėja, rodo „Kantar“ tyrimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iš medijoms skiriamo laiko, beveik tris valandas kelios medijų platformos naudojamos vienu metu. Dažniausiai viena iš šių medijų, derinama su kitomis, būna internetas ir televizija. Rečiausiai plakama su kitomis knygų bei spaudos skaitymas ir vaizdo žaidimai.
Liūto dalis tenka internetui, TV ir radijui
Didžiąją dalį laiko prie medijų taip pat atsiriekia internetas, jame jo naudotojai praleidžia apie 6,5 val. per dieną, TV žiūrovai televizijai skiria apie 5 val., o radijo klausytojai jo transliacijoms – daugiau nei 4,5 val.
„Analizuojant tendencijas, svarbu atsižvelgti ne tik į šalies vidurkius, bet ir konkrečios medijos vartotojų įpročius: pvz., vidutiniškai šalies gyventojai per dieną knygai skiria apie 15 minučių – tuo tarpu skaitantieji knygas, o tokių Lietuvoje yra apie 15 proc., vidutiniškai prie knygų praleidžia beveik dvi valandas per dieną. Ir tuomet vaizdas visai kitoks nei žiūrint visos šalies vidurkį. Analogiškai skirtumai dideli ir tarp kitų medijų vartotojų, ypač vaizdo žaidimų, spaudos, knygų vartotojų segmente skirtumai tarp vartotojų ir visos šalies vidurkio būna šešeriopi ir daugiau”, – pastebi Justina Dundulytė „Kantar“ media tyrimų vadovė.
Bendrai Lietuvoje 3/4 gyventojų per dieną pasižiūri TV, radijo klausosi kasdien 4 iš 10 LT gyventojų. Imant visą šalies gyventojų vidurkį, televizijai vidutiniškai kasdien skiriama apie 3,5 val., radijui apie 2 valandas.
Vidutiniškai praleidžiamas laikas per dieną, val.
Stiprėja išskirtinai skaitmeninis segmentas
Ekspertė taip pat akcentavo, kad vis ryškesnis segmentas tampa grynai skaitmeniniai vartotojai.
„Tai yra globali tendencija, iš duomenų matome, kad pvz. prieš penkerius metus, TV turinio ir skaitmeninių kanalų auditorijos persidengianti dalis buvo per dešimtadalį, ir tik vienas procentas buvo unikalios skaitmeninės auditorijos, kurios nepasiekia TV turinys. Tuo tarpu dabar matome, kad pasauliniu mastu šis segmentas, naudojantis išskirtinai skaitmeninius kanalus, ūgtelėjo iki 12 proc., tai yra padidėjo kelis kartus. Šį segmentą sunku pasiekti per tradicinę mediją, mat jie vartoja išskirtinai skaitmeninį turinį ir būtina į tai atsižvelgti planuojant kampanijas”, – sako J.Dundulytė.
Medijų maišymasis
Jau kuris laikas yra stebima ir medijų difuzija – kanalai, per kuriuos naudojama viena ar kita medija, sąveikauja ir maišosi: pvz. televizija žiūrima ne tik per televizorių, nors jis išlieka dominuojančiu prietaisu jai žiūrėti (69 proc. žiūrinčių TV), po 14 proc. žiūri TV per kompiuterį arba per telefoną. Arba radijas – naudojamas ne tik radijo imtuvas namie ar automobilyje, kaip daro trečdalis (34,4 proc.), bet po dešimtadalį klausosi per kompiuterį ar telefoną. Net knygų auditorijos dalis persikelia į kitas platformas – e.skaitykles, kompiuterius, telefonus: iš skaitančiųjų knygas (apie 12 proc.) maždaug trečdalis jas skaito per kitus įrenginius (apie 4 proc.).
„Vyksta visapusiška medijų difuzija, o su ja kinta ir požiūris į medijų skirstymą: norint pasiekti vartotojus, prekės ženklams tenka daugiau mąstyti apie garso turinį – nei apie radiją, apie video turinį – nei apie TV, naujienas – vietoje spaudos ar portalų; nes kategorijos persidengia, susiplaka ir kuo toliau, tuo labiau ši tendencija stiprės“, – akcentavo „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
