Hibridinį darbo modelį, kuomet dalį darbo savaitės darbuotojai dirba biure, dalį nuotoliniu būdu, taiko vis daugiau įmonių visame pasaulyje. Lankstaus darbo grafiko organizavimo srityje IT sektorius užima lyderio pozicijas ir, panašu, kad prie iki-pandeminio darbo modelio jau niekuomet nebegrįš
Hibridinį darbo modelį, kuomet dalį darbo savaitės darbuotojai dirba biure, dalį nuotoliniu būdu, taiko vis daugiau įmonių visame pasaulyje. Lankstaus darbo grafiko organizavimo srityje IT sektorius užima lyderio pozicijas ir, panašu, kad prie iki-pandeminio darbo modelio jau niekuomet nebegrįš. Personalo valdymo specialistai pastebi, kad šie pokyčiai Lietuvos IT darbo rinkai turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Hibridinis darbo modelis išliks visam laikui?
Kaip rodo „Wakefield Research“ neseniai atlikta korporacijų apklausa, net 47 % darbuotojų būtų pasirengę ieškotis naujo darbo, jei jų darbdavys nesudarytų hibridinio darbo sąlygų.
Tokius pat lūkesčius atskleidė ir daugiau kaip 250 darbuotojų turinčios tarptautinės rizikų vertinimo bendrovės „TransUnion Lithuania“ darbuotojų apklausa.
„Nors karantinas atšauktas, apie grįžimą į biurą visu 100 % nėra net kalbos. Šiuo metu, net ir pasibaigus karantinui, didžioji dauguma mūsų darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Įvertinę darbuotojų lūkesčius, matome, kad ir ateityje liksime prie hibridinio darbo modelio, taip pat atsisakėme planų plėsti biuro patalpas, nors ir ketiname per artimiausią pusmetį gerokai padidinti darbuotojų skaičių“, – teigia tarptautinės kompanijos „TransUnion Lietuva“ personalo vadovė Jekaterina Rymonienė.
Pasak, J. Rymonienės, atlikus daugiau kaip 250 įmonės darbuotojų apklausą, paaiškėjo, kad net 80% visų darbuotojų nurodė turėję tinkamas sąlygas ir priemones darbą atlikti namuose ir tai padėjo jiems išlikti produktyviais, tačiau tik ketvirtadalis visų darbuotojų yra patenkinti tarpusavio bendravimu dirbant iš namų ir tik kas trečias jaučia, kad darbas namuose pagerino jų santykius su šeima ir artimaisiais.
Nors darbuotojai turėjo galimybes ir vadovų palaikymą lanksčiai planuoti savo darbo krūvį ir jį derinti su šeimos įsipareigojimais, pasikeitusios darbo sąlygos ir režimas, pasak J. Rymonienės, ilgainiui atveda prie nuovargio ir psichologinės įtampos, kuri neretai gali peraugti į „perdegimą“.
„Kaip ir daugelis įmonių visame pasaulyje, nuolat ieškome priemonių, kaip galėtume pagerinti darbuotojų emocinę ir psichologinę būseną. Šiemet darbuotojams skyrėme papildomų poilsio dienų, organizavome fizinę bei emocinę sveikatą stiprinančias veiklas, tokias kaipmeditacijos, jogos sesijos bei įvairūs mokymai. Šią vasarą nutarėme įvesti lanksčius penktadienius ir taip sumažinti darbuotojų dėl pandemijos patiriamą emocinį krūvį. Iki rugsėjo penktadieniais nebus organizuojami jokie susitikimai, šią dieną darbuotojai gali skirti neužbaigtiems savaitės darbams, mokymams, ar laikui su šeima“, – įmonėje taikoma praktika dalinasi J. Rymonienė
Lietuvos IT darbo rinkoje formuojasi burbulas
Perkaitimo požymių personalo specialistė pastebi ne tik tarp darbuotojų, bet ir visoje IT darbo rinkoje.
„Atlyginimai šalyje kasmet vidutiniškai auga apie 5-7 proc., tačiau IT srities darbo rinkoje augimas dar spartesnis. Dėl specialistų konkuruojančios įmonės pasirengusios mokėti gerokai rinkos vidurkį pranokstančius atlyginimus. Jau tenka pastebėti pavyzdžių, kai kompiuterinių tinklų specialistams siūlomas net 3000 eurų atlygis „į rankas“ – tai atitinka įmonės vadovo uždarbį. Situacija IT rinkoje yra įkaitusi ir panašu, kad formuojasi burbulas, kuris, turėtų kažkada sprogti“, – pažymi J. Rymonienė.
Karantino nulemti darbo organizavimo pokyčiai ir procesų skaitmenizacija IT specialistų poreikį augina ne tik technologijų, finansų, duomenų analitikos srityse, bet ir ypač sparčiai augančiame startuolių sektoriuje.
Pasak „TransUnion Lithuania“ personalo vadovės, karantinas ir nuotolinis darbas praplėtė įdarbinimo rinką, ištrynė ribas tarp miestų ir darbo užmokesčio. Jei anksčiau Vilniuje, palyginus su kitais miestais, dominavo aukštesni IT specialistų atlyginimai, per pastaruosius metus karantine, šie skirtumai nyksta.
„Pastebime, kad į laisvas darbo vietas atsiranda vis daugiau kandidatų ne tik iš Kauno, kur veikia mūsų biuras, bet ir iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos bei kitų miestų. Dirbant nuotoliniu būdu, nesvarbu, kuriame mieste gyveni, kartą ar du per savaitę atvykti į biurą iš kito miesto darbuotojams tampa nebe kliūtis. Per karantiną bendrovėje nuotoliniu būdu buvo įdarbinta nemažai naujų darbuotojų, kurių dar net neteko sutikti gyvai“, – pažymi J. Rymonienė.
Darbuotojų lojalumas – tampa opi problema bendrovėms
Sparčią plėtrą karantino metu vykdančios bendrovės susiduria su nauju iššūkiu – blėstančia komandine dvasia, kurią įkvėpti dirbant nuotoliniu būdu tampa itin kebli, daugiau pastangų reikalaujanti užduotis. Personalo valdymo specialistai pastebi, kad jauni karjerą vos pradedantys darbuotojai, ypač jei dirba iš namų, yra linkę lengviau keisti darbovietę, net ir gavę nežymiai patrauklesnį darbo pasiūlymą.
Didesnis atlyginimas ar kita piniginė paskata, pasak J. Rymonienės, vis dar veikia, tačiau pastaruoju metu ėmė ryškėti ir kitos darbuotojus labiau motyvuojančios tendencijos. Svarbiausios jų – tai lankstumas, galimybė prisidėti kuriant inovacijas.„Senior“ lygio specialistai itin vertina nepriklausomybę ir savarankiškumą priimti sprendimus. Be to, IT specialistams itin svarbios ir technologijos, su kuriomis tenka dirbti, jų naujumas bei inovatyvumas.
„Neretai galimybė dirbti iš namų ar gyvenant užsienyje mėnesį ar net ir pusmetį tampa vienu iš kriterijų priimti darbo pasiūlymą. Karantino metu darbuotojams taip pat aktualios ir darbovietės kompensuojamos sveikatinimo programos, gyvybės bei sveikatos draudimai, kurie suteikia didesnį saugumo jausmą šiais neramiais laikais“, – labiausiai darbuotojus motyvuojančias priemones įvardija J. Rymonienė.
