Birželio mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, jog per savo gyvenimą lietuviai internete praleidžia 25 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas. Tai – kiek daugiau nei trečdalis lietuvių vidutinės gyvenimo trukmės, kuri, pasak Statistikos departamento, šiuo metu siekia 75 metus.
Virtualaus privataus tinklo „NordVPN“ birželio mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, jog per savo gyvenimą lietuviai internete praleidžia 25 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas. Tai – kiek daugiau nei trečdalis lietuvių vidutinės gyvenimo trukmės, kuri, pasak Statistikos departamento, šiuo metu siekia 75 metus, rašoma „NordVPN“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei 56 valandos per savaitę yra skiriamos skaitmeninėms medijoms, o tai yra daugiau nei dvi pilnos paros naršant internete. Per metus šios valandos virsta beveik 123 dienomis arba daugiau nei 25 gyvenimo metais internete.
Iš minėtų 56 valandų per savaitę, vidutiniškai 20 val. 34min. yra skiriamos darbui, o likusios 36 val. 1min. – įvairioms internetinėms veikloms.
Vidutiniškai lietuviai naršyti internete pradeda 08:38 ryte, o paskutinis prisijungimas vidutiniškai fiksuojamas tik 22:17.
Daugiausiai laiko lietuviai praleidžia socialiniuose tinkluose
Daugiausiai savo laiko internete – 9 valandas ir 3 minutes per savaitę – lietuviai praleidžia naršydami socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“. Nemenką dalį laiko lietuviams užima įvairios informacijos paieška (5 val. 20min./savaitę) bei video įrašų žiūrėjimas, pvz., „YouTube“ kanale (5 val. 13 min./savaitę).
Šalies gyventojai taip pat mėgsta skaityti naujienas (4 val. 37 min./savaitę), žiūrėti TV serialus ir filmus (2 val. 20 min./savaitę), klausytis muzikos, pvz., tokiose platformose kaip „Spotify“, „SoundCloud“ (2 val.).
Be to, 1 val. 47 min./savaitę lietuviai praleidžia atlikdami įvairias kasdienes administracines užduotis kaip elektroninė bankininkystė, 1 val. 17 min./savaitę skiria nuotoliniams užsiėmimams, kursams, o 1 val. 13 min./savaitę - apsipirkinėjimui internete.
„Daugelis mūsų siekia palengvinti arba paįvairinti savo kasdienybę įvairių internetinių programėlių gausa, tačiau retas susimąsto apie jų saugumą ir pateikiamų duomenų privatumą. Ilgos valandos, praleistos internete, signalizuoja apie padidėjusią riziką pakliūti į kibernetinių sukčių rankas, kurie pastaraisiais metais tampa vis aktyvesni“, – teigia Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.
Kas trečias jaučiasi saugus dėl asmeninių duomenų internete
Paklausus dėl asmeninių duomenų saugumo, vos 32,7 % lietuvių teigia besijaučiantys užtikrintai.
Tarp dažniausiai internete atskleidžiamų asmeninių duomenų minimi vardas, pavardė (86,9 %), gimimo data (79,8 %), pilnas adresas (62,7 %), santykių statusas (35,9 %) ir darbo pozicija (32,1 %).
Beveik trečdalis lietuvių (29,9 %) internete yra atskleidę savo asmens kodą, 24,6 % – asmeninius pomėgius, o beveik penktadalis (18,1 %) – ir banko duomenis.
„Vis didesniam kiekiui kasdienių paslaugų persikeliant į internetinę erdvę, privalome išlikti itin budrūs internete slypintiems kibernetiniams pavojams. Nuasmenintos žinutės, nežinomas ar įtartinas siuntėjas, netaisyklinga anglų kalba, neaiškūs priedai ir nuorodos – tai pirmieji esminiai galimos klastos bruožai. Atidarykite prisegtus failus tik iš žmonių, kuriais pasitikite, o jeigu kyla dvejonių – nesivaržykite jų aptarti su kolegomis ar artimaisiais“, – įspėja M. Briedis.
Metodologija: Apklausa buvo atlikta UAB „Norstat LT“ NordVPN užsakymu šių metų birželio 22-30 dienomis. Joje dalyvavo 1.003 įvairaus amžiaus grupių (18-74) Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi internetu.
