Besibaigiantys mokslo metai buvo pilni neapibrėžtumo ir daugybės valandų, praleistų skaitmeninėje erdvėje. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė teigia, kad nors nuotolinis mokymasis turėjo ir privalumų, ir trūkumų, labiausiai tikėtina, kad gyvenimui grįžtant į vėžes bus atsigręžiama į klasikinį mokymąsi kontaktiniu būdu.
Besibaigiantys mokslo metai buvo pilni neapibrėžtumo ir daugybės valandų, praleistų skaitmeninėje erdvėje. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė teigia, kad nors nuotolinis mokymasis turėjo ir privalumų, ir trūkumų, labiausiai tikėtina, kad gyvenimui grįžtant į vėžes bus atsigręžiama į klasikinį mokymąsi kontaktiniu būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Pasak K. Pralgauskytės, nuotolinis mokymas neabejotinai padėjo ugdyti moksleivių savarankiškumą ir atsakingumą. „Manau, kad didžiausias ir ryškiausias švietimo sistemos privalumas, atsiskleidęs nuotolinio mokymosi metu, yra atsiradęs suvokimas, jog daug dalykų priklauso nuo savarankiškų pastangų bei motyvacijos siekti rezultatų. Mokydamiesi kontaktiniu būdu moksleiviai buvo įpratę sulaukti daug dėmesio iš mokytojų, o nuotolinio mokymosi metu užtikrinti tokias pat sąlygas buvo sudėtinga. Mokyklų bendruomenės turėjo greitai adaptuotis ir rasti mokymosi alternatyvas, o tai parodo, jog mūsų švietimo sistema yra gana lanksti bei sugebanti prisitaikyti prie netikėtų situacijų“, – sako moksleivių sąjungos prezidentė.
Kaip vieną ryškiausių nuotolinio ugdymo trūkumų K. Pralgauskytė įvardijo padidėjusią socialinę atskirtį tarp moksleivių. Ne visi jų turėjo lygiavertes sąlygas mokytis nuotoliniu būdu – kai kuriems trūko tokių elementarių dalykų kaip kompiuteris ar interneto ryšis.
„Apmaudu, tačiau nuotolinio mokymosi metu išryškėjo socialinė atskirtis, buvo pastebėti gana dideli patyčių atvejų skaičiai“, – teigia K. Pralgauskytė. Nuotolinio mokymosi metu taip pat išryškėjo ilgalaikė švietimo sistemos problema – susitelkimas tik ties akademiniais rezultatais, per mažai dėmesio skiriant psichologinei moksleivių būklei.
Karantino sąlygos pakoregavo ir moksleivių dienotvarkę – jiems nereikia keliauti į mokyklą, vaikščioti po atskirus kabinetus. „Kai kuriems jų nuotolinio mokymosi būdas yra žymiai patogesnis, tačiau reikia nepamiršti, jog su komfortu atkeliauja ir daugiau atsakomybių bei pareigų, nes namuose gali būti sunkiau susikaupti“, – teigė pašnekovė.
K. Pralgauskytė pastebi, kad besimokančiųjų savijauta išties nėra labai pozityvi – nestinga baimių dėl ateities ir dėl grįžimo į mokyklas. Ne paslaptis, jog kai kurie moksleiviai nėra patenkinti nuotolinio ugdymo kokybe, jie yra demotyvuoti bei abejingi. Dideliu išbandymu tapo žinių patikrinimai ir egzaminai – jiems pasiruošti nuotolinio mokymosi metu daliai moksleivių buvo sudėtingiau.
Kad pandemijos laikotarpis neabejotinai tapo iššūkiu tiek moksleiviams, tiek jų tėvams, pritaria konkurso ir programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
„Pasaulinė pandemija tapo išbandymų visiems – ir mokytojams, ir mokiniams, ir jų tėvams. Remiantis Oksfordo universiteto tyrimu, pandemijos metu vaikų psichinė sveikata buvo ypač paveikta. Vaikai tapo lengviau pažeidžiami, labiau juntamas nerimas ar depresijos požymiai. Greta to, iškilo ir socialinės nelygybės problemų. Moksleiviams taip pat trūksta bendruomeniškumo jausmo, todėl vis dažniau yra vykdomi socialinės atsakomybės projektai, atkreipiantys dėmesį į virtualaus bei realaus pasaulio balansą bei tinkamą ir saugų elgesį internete“, – kalbėjo E. Tamelytė.
