Lietuviai pirmą kartą gali dalyvauti astronautų atrankoje: ko iš jų bus reikalaujama ir koks uždarbis laukia?

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Europos kosmoso agentūra (EKA) pirmus savo žingsnius žmonių skrydžių į kosmosą eroje žengė dar 1977-aisiais. Nuo tada ji astronautų atranką rengė du kartus – 1978-aisiais ir 2008–2009 metais. Šiemet vykdoma trečioji atranka, o per ją bus atrinkti 4–6 pagrindiniai ir 20 atsarginių astronautų, ateityje dalyvausiančių kosmoso misijose. Atranka baigsis 2022-ųjų spalį. Ši atranka mums ypatinga tuo, kad joje pirmą kartą galės dalyvauti ir lietuviai.

Astronautai yra aukštos kvalifikacijos agentūros darbuotojai, apmokomi dalyvauti įvairiose kosmoso misijose. Jie reprezentuoja visą žmoniją ir išbando žmogaus kūno galimybes kosmoso erdvėje, atlieka tyrimus ir padeda vystytis naujoms technologijoms, ieško atsakymų į slapčiausius Visatos klausimus vienoje ekstremaliausių aplinkų, kokias tik žinome.

Žmogui tai yra didelis išbandymas, todėl nenuostabu, kad atrinkti kandidatai ne tik turi būti fiziškai bei psichologiškai stiprūs, bet ir turėti atitinkamą išsilavinimą. Taigi, ko reikia, kad galėtum tapti astronautu?

Reikalauja turėti magistro laipsnį, aktyviai dalyvauti socialiniuose tinkluose

Kaip nurodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras, tam, kad žmogus galėtų tapti astronautu, esminis reikalavimas – magistro laipsnis vienoje iš šių sričių: gamtos ir gyvybės mokslų, medicinos, inžinerijos, matematikos arba informacinių technologijų. Taip pat bus priimtas eksperimentinio bandomojo piloto magistro laipsnis.

Kandidatai turi turėti bent trejų metų profesinę patirtį po studijų, laisvai kalbėti angliškai ir gerai mokėti antrąją kalbą.

„EKA yra nurodžiusi, kad būsimas astronautas turėtų turėti ne žemesnį nei magistro laipsnį iš šių sričių. Jeigu turėtų daktaro laipsnį, laikytų, kad tai yra pranašumas“, – LRT.lt teigė J. Nugaras.

Kaip atkreipia dėmesį agentūra, astronautai turi sugebėti pritaikyti savo žinias įvairiose situacijose, net ir patirdami didžiulį stresą, spaudimą. Jie taip pat turėtų susitaikyti, kad ilgus laikotarpius praleis be šeimos ir įprasto socialinio gyvenimo.

Beje, kadangi astronautai yra dažniausiai matomi Europos kosmoso programos veidai, jie turėtų būti ir agentūros ambasadoriais – kuo daugiau dalyvauti renginiuose, susijusiuose su skrydžiais į kosmosą, būti aktyvūs socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje, reguliariai rodytis viešojoje erdvėje.

Pasak J. Nugaro, pirmame atrankos etape atsižvelgiama į gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką bei sveikatos pažymą, kuri privaloma ir pilotams. Vėlesniuose etapuose bus tikrinamos ir žinios. „EKA numačiusi, kad astronautams bus organizuojami papildomi mokymai dar atrankos metu. Vieni iš mokymų yra rusų kalbos. Manau, čia lietuvaičiai galėtų turėti pranašumą, nes vieni iš tautinių mažumų, kiti apskritai moka rusų kalbą dar pakankamai gerai“, – dėstė pašnekovas.

Lauks šeši etapai, atranka truks apie metus

Kaip nurodo EKA, kandidatų lauks 6 atrankos etapai. Pirmame etape bus peržiūrimos paraiškos, vėliau atrinkti kandidatai turės atlikti kognityvinius, techninius, motorinės koordinacijos ir asmenybės testus. Trečiame etape bus atliekami papildomi psichometriniai testai, individualūs ir grupiniai pratimai bei praktiniai testai, o ketvirtajame bus tikrinama kandidatų fizinė ir psichologinė būklė.

Penktame etape potencialių astronautų lauks komisijos interviu – bus patikrintas išsilavinimas, atliktas nusikalstamos veiklos įrašų patikrinimas. Na, o šeštame etape lauks pokalbis su EKA generaliniu direktoriumi, po jo bus priimamas lemiamas sprendimas.

Visi šie etapai užtruks maždaug metus, todėl kandidatų prašoma turėti kantrybės.

J. Nugaras įvardijo, kad atrankos dokumentuose minima, jog žmogus turėtų būti fiziškai pajėgus, tačiau fizinis pasirengimas nėra detalizuojamas. Vis dėlto sveikatos būklė turėtų būti gera, kad būsimas astronautas prisitaikytų prie įvairių sąlygų, pakeltų atitinkamą krūvį.

Iš tiesų EKA atkreipia dėmesį, kad astronautų pareigos reikalauja vidutinio ar net sunkaus fizinio krūvio, tokio kaip ėjimas, bėgimas, stovėjimas, tupėjimas, šliaužimas, gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių oro sąlygų. Todėl astronautai turi norėti atlikti sunkią fizinę veiklą kaip savo pareigų dalį.

Dar per pirmą atrankos mėnesį iš kandidatų bus reikalaujama atlikti plaukimo testą, reikės įveikti pilotavimo mokymus. Kiti mokymai bus siejami su pasiruošimu kitokioms gravitacinėms sąlygoms kosmose, todėl jų metu reikės daug laiko – net iki 8 valandų – praleisti po vandeniu. Tokiuose mokymuose bus naudojami akvalangai arba skafandrų analogai.

Nurodoma, kad astronautas turėtų būti tarp 150 ir 190 centimetrų ūgio – jis turėtų tilpti į skafandrą ir kosmines transporto priemones. Svoris pagal kūno masės indeksą, nustatytą Pasaulinės sveikatos organizacijos, turėtų būti normalus. Astronautas taip pat turėtų turėti tokį pat regėjimą, kokio reikalaujama iš pilotų, bei gerą klausą. Atkreipiamas dėmesys, kad atrankoje bus skiriamas ypatingas dėmesys kandidatų psichologinei būsenai.

Beje, jeigu žmogus išties yra labai motyvuotas ir atitinka bent minimalius reikalavimus, EKA drąsina dalyvauti atrankoje.

Skatina įsitraukti kuo įvairesnius žmones

Vienas pagrindinių EKA uždavinių – kuo įvairesnė astronautų grupė. Kviečiami kandidatai, nepaisant lytinės orientacijos, rasės, tikėjimo, lyties ir amžiaus.

„Įvairovė mums nėra našta. Įvairovė yra mūsų turtas, – portalui „Deutche Welle“ sakė EKA generalinis direktorius Janas Worneris. – Mes tikrai ypač skatintume moteris kreiptis, nes labai įdomu ir naudinga, jei turime mišrių komandų su skirtingais žmonėmis iš skirtingų sluoksnių, skirtingos lyties.“

Kaip rašo „Associated Press“, nuo pat įkūrimo 1975 metais EKA turėjo tik dvi astronautes moteris – Claudie Haignere ir Samanthą Cristoforetti. Iš 560 kada nors į kosmosą išskridusių žmonių tik 65 buvo moterys, o 51 iš jų – amerikietės.

Tam, kad paskatintų kandidatuoti dar daugiau moterų ir kitų talentingų žmonių, EKA paskelbė, kad šį kartą išsirinks ir astronautą su fizine negalia kaip atsarginį arba parastronautą.

Kiek uždirba astronautas?

Kaip nurodo agentūra, jų astronautas per mėnesį uždirba 5 400–8 600 eurų į rankas. Be to, papildomai gauna kitų naudų, tokių kaip specialios išmokos šeimai ir vaikams, premijos, persikraustymo paramos paketas, kuriuo apmokamos astronauto gyvenamosios vietos išlaidos, sveikatos draudimas ir pensijos paketas, taip pat pridedamos papildomos 6 savaitės mokamų atostogų ir 12 šventinių dienų.

Darbuotojai, atvykę iš kitų šalių, kas dvejus metus gali grįžti namo. Kelionė jiems ir jų šeimai yra apmokama, taip pat skiriamos papildomos 8 dienos atostogų.

Nepaisant visų šių naudų, turbūt didžiausias pliusas – išskirtinė galimybė pakilti į kosmosą ir pamatyti Žemę iš viršaus, prisidėti prie unikalių atradimų ir nepaprastų technologijų kūrimo. Nenuostabu, kad šia proga nori pasinaudoti tūkstančiai.

„Mūsų duomenimis, norinčiųjų bus apie keliolika tūkstančių. Kaip jie atsirenka? Matyt, turi savo metodologijas, bet jos nėra viešos. Aprašyta, į ką atkreipia dėmesį, bet kaip vertinamos tos anketos, neaišku. Pilotavimas yra laikomas vienu iš pranašumų, bet nėra būtinas“, – tvirtino J. Nugaras.

Anot jo, atrinktų astronautų paruošimo procesas vyksta dar kelerius metus. „EKA yra nurodžiusi, kad į misijas imami žmonės, kurie nėra vyresni nei 50 metų. Jie tikisi, kad atrinktas astronautas sugebės dalyvauti dar dviejose misijose. Vadinasi, apie 40 metų ar šiek tiek virš yra ta amžiaus riba, nuo kurios astronautų nebeatrinks“, – paaiškino J. Nugaras.

Jis patikino, kad Lietuvos narystė EKA yra svarbi vien buvimu kosmoso šeimoje – bendradarbiavimu ir galimybėmis dalyvauti bendruose projektuose su kitais agentūros nariais. „Tikimasi, kad į kosmoso ekosistemą bus įlieta papildomų pinigų, didžioji dalis jų sugrįš į Lietuvą ir stiprins mokslinius tyrimus, tiek bendradarbiavimą, tam tikrų verslo įmonių projektus ir t. t.“, – teigė pašnekovas.

Kandidatai paraiškas EKA gali pateikti iki birželio 18 dienos.