Tarptautinė energetikos agentūra pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Socialiniame tinkle „Facebook“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas rašė, kad Lietuvai reikia greičiau evakuotis iš skęstančio naftos laivo, nes kitu atveju galime įkliūti į brangstančios ir nuo geopolitiškai nestabilių šalių (pavyzdžiui, Rusijos, Artimųjų Rytų) priklausomos naftos spąstus.
„Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) vakar sukėlė energetikos bendrovių nuostabą, pareikšdama, kad norint įgyvendinti ambicingus klimato kaitos planus, t. y. iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, reikia jau nuo šių metų sustabdyti visus naftos ir dujų žvalgybos projektus.
Toks pareiškimas neabejotinai padidins spaudimą Vakarų šalių energetikos kompanijoms stabdyti naftos ir dujų gavybą, ypač JAV, o tai, savo ruožtu, sumažins pasaulinę naftos pasiūlą ir padidins Rusijos bei kitų geopolitiškai nestabilių šalių įtaką naftos rinkoje. TEA prognozuoja, kad OPEC šalių naftos rinkos dalis 2050 metais išaugs iki rekordiškai didelio lygio, tad naftos kaina, tikėtina, augs ir taps mažiau stabili“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, vienintelis kelias sumažinti šias rizikas yra mažinti naftos vartojimą sparčiau nei mažės jos pasiūla.
„Kitu atveju, tebesitęsianti priklausomybė nuo naftos importo gali sumažinti Lietuvos ekonomikos augimą ar net destabilizuoti ją, pavyzdžiui, Lietuvos naftos produktų ir dujų tarptautinės prekybos deficitas siekia apie 1,5 mlrd. eurų.
Tad galima sakyti, kad daugiau mažiau visą kasmet gaunamą ES paramą mes atiduodame šių energetinių resursų pardavėjams, daugiausiai Rusijai. Deja, Lietuvai šis kelias nebus rožėmis klotas, nes daugiausiai naftos sunaudojantis transporto sektorius Lietuvoje nesikeičia taip sparčiai kaip kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, elektromobilių dalis naujų lengvųjų automobilių rinkoje Lietuvoje 2020 metais siekė vos 1,1 proc., penkis kartus mažiau nei ES vidurkis ir net 50 kartų mažiau nei Europoje pirmaujančioje Norvegijoje“, – rašė Ž. Mauricas.
Pasak jo, Skandinavijoje, Vakarų Europoje, taip pat JAV ir galbūt Kinijoje, naftos kainų svyravimai po 10-20 metų nebebus tokie svarbūs, nes nemažą dalį šių šalių automobilių parkų sudarys elektromobiliai.
„Todėl Lietuvai reikia dėti visas pastangas, norint neatsidurti kitoje barikadų pusėje su vis dar nuo naftos importo priklausomomis be(si)vystančiomis šalimis, kurioms sąlygas diktuojančiomis geopolitiškai nestabilios naftos gavėjos – Rusija, Artimieji Rytai ir kt.
Todėl Lietuvai reikėtų jau dabar ruoštis transporto elektrifikacijai. Investuoti į viešojo transporto elektrifikaciją. Taip pat investuoti į elektromobilių krovimo stotelių infrastruktūrą. Tai nebus lengva užduotis, nes Lietuvoje itin didelė gyventojų dalis gyvena dideliuose sovietiniuose daugiabučiuose. Juose netgi iki šiol nėra sutvarkyta elementari automobilių stovėjimo infrastruktūra. Jei šios infrastruktūros nebus, gyventojai vengs įsigyti elektromobilius“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Anot jo, siekiant paskatinti elektromobilių pardavimus reikėtų ir toliau siūlyti įvairias motyvacines priemones.
„Pavyzdžiui, leisti važiuoti A juostose, suteikti nuolaidą automobilio stovėjimui, ne tik miestų centrinėse dalyse, bet ir visame mieste.
Reikia gyventojus informuoti, kad nuo 2025 metų ar vėliau taršūs automobiliai nebus įleidžiami į miesto centrines teritorijas, vietos gyventojai galėtų įvažiuoti už papildomą mokestį. Taršių automobilių mokestis taip pat turėtų tapti kasmetinis.
Reikia skatinti diskusijas šia tema, nes sprendimą dažnai lemia vyraujančios mados ir įpročiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar tenka matyti ne elektrinių motorolerių, Kinijos miestuose tokių jau senokai nėra, o benzininės vejapjovės bei kiti sodo įrankiai vis dar populiaresni nei elektriniai“, – siūlė ekonomistas.
