Pastarieji keli mėnesiai, kuomet dėl griežto karantino daugiau laiko tenka praleisti namuose, gyventojams atnešė ir naujų, su namais susijusių, rūpesčių.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Pastarieji keli mėnesiai, kuomet dėl griežto karantino daugiau laiko tenka praleisti namuose, gyventojams atnešė ir naujų, su namais susijusių, rūpesčių. Nors išvengti didelių nelaimių, tokių kaip būsto užliejimas, dažniausiai pavyksta, smarkiai išaugo smulkesnių, tačiau kartais ne mažiau nuostolingų įvykių skaičius, rašoma pranešime spaudai.
Kilnojamojo turto žalų padaugėjo beveik trečdaliu
Antrojo karantino metu apie 30 proc. išaugo kilnojamojo turto žalų skaičius, o štai būsto apliejimo atvejų sumažėjo 20 proc. Kaip rodo ne gyvybės draudimo „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupta statistika, panašios tendencijos buvo stebimos ir pirmojo karantino metu.
Anot bendrovės Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, visi šie pokyčiai yra tiesiogiai susiję su pakitusiomis gyvenimo aplinkybėmis: „Gyventojams daugiau būnant namuose, aktyviau naudojamasi įvairia čia esančia įranga, todėl dažniau pasitaiko įvairių turto sugadinimų. Iš kitos pusės, laiką leisdami namuose, žmonės daug greičiau pastebi ir sustabdo, pavyzdžiui, vandens nuotėkius, dėl ko pavyksta išvengti nelaimės arba nuostoliai būna mažesni“.
Dirbant ir mokantis nukenčia kompiuterinė technika
Per pastaruosius mėnesius pastebimai – 10–15 proc. – išaugo išmaniųjų įrenginių žalų skaičius. Pastebėta, kad dažniausiai nukenčia nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, taip pat išmanieji telefonai. Šios žalos vidutiniškai siekia 200 eurų, tačiau nešiojamųjų kompiuterių patirti sugadinimai gali siekti ir 2000 ar net 3000 eurų.
„Visa šeima daugiau būna namuose, čia dirba ir mokosi, dėl to dažniau naudojasi išmaniąja įranga. To pasekmė – dažniau pasitaikantys sugadinimai. Įrenginiai dažniausiai dūžta iškritę iš rankų arba nukritę nuo paviršių, kai yra užkliudomi. Tiesa, pasitaiko ir atvejų, kuomet įranga netyčia apipilama vandeniu, kava ar kitais gėrimais“, – pastebėjimais dalijasi M. Balinskas.
Atsižvelgiant į šias žalas ekspertas pataria laikyti skysčius toliau nuo elektroninių prietaisų, taip pat vengti valgyti prie kompiuterio. Brangius daiktus rekomenduojama dėti augintiniams ar mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje, taip pat nelaikyti jų ant baldų krašto, kur gali būti užkliudyti ir suaugusiųjų. Planšetes ar išmaniuosius telefonus rekomenduojama laikyti specialiuose dėkluose – tokiu atveju, net ir netyčia numetus, įrenginys išvengtų sugadinimų arba jie būtų menkesni.
Laisvalaikiu sugadinami ir kiti įrenginiai
Antrojo karantino metu pastebimai išaugo ir žaidimo konsolių sugadinimų. Anot M. Balinsko, šiuos apgadinimus dažniausiai lemia netyčinis sulaužymas arba užpylimas įvairiais gėrimais. Patirtos žalos svyruoja nuo 200 iki net 1500 eurų.
Žalų departamento vadovas taip pat pastebi, kad karantino metu dažniau apgadinamos kaitlentės. „Beveik visas maistas dabar gaminamas namuose, o tai reiškia, kad nuolat naudojamasi virtuvės įranga. Kaitlentės dažniausiai sudūžta, ant jų užkritus įvairiems daiktams. Tokiu atveju gyventojai patiria didelių nuostolių – žalos siekia nuo kelių šimtų iki net kelių tūkstančių eurų“, – sako M. Balinskas.
Gyventojus, norinčius labiau tausoti savo turtą, ekspertas ragina atsižvelgti į minėtų žalų atsiradimo aplinkybes ir būti budresnius: „Išvengti netyčinių apgadinimų pavyksta ne visuomet, vis dėlto, apdairumas gali padėti sumažinti jų tikimybę. Pavyzdžiui, rekomenduojama atsargiai kelti karštus puodus, kad šie netyčia neiškristų iš rankų, taip pat nelaikyti arti kaitlenčių kitų sunkių daiktų.“
