52 proc. Lietuvos tyrėjų mano, kad per praėjusius penkerius metus jų darbo sąlygos pagerėjo. Palankiausiai darbo sąlygų pokyčius vertina humanitarinių ir žemės ūkio mokslų atstovai. Trys iš keturių šiose srityse dirbančių tyrėjų jaučia sąlygų pagerėjimą.
52 proc. Lietuvos tyrėjų mano, kad per praėjusius penkerius metus jų darbo sąlygos pagerėjo. Palankiausiai darbo sąlygų pokyčius vertina humanitarinių ir žemės ūkio mokslų atstovai. Trys iš keturių šiose srityse dirbančių tyrėjų jaučia sąlygų pagerėjimą, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Beveik 80 proc. tyrėjų mano, kad jų darbas yra prasmingas. Daugiau negu pusė – darbe sulaukia pripažinimo, yra patenkinti darbo sąlygomis ir mano, kad su jais yra elgiamasi sąžiningai. Pozityviausiais darbo aspektais tyrėjai laiko akademinę laisvę, patikėtą atsakomybę ir intelektinius iššūkius. Šiuos rezultatus atskleidžia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 793 Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys tyrėjai.
STRATA atliktas tyrimas rodo, kad trečdalis tyrėjų mano, jog jų darbo sąlygos nepasikeitė, o 16 proc. nurodo, kad sąlygos pablogėjo.
Atsižvelgiant į šalies dydį, tyrėjų Lietuvoje yra mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, šį skirtumą lemia mažesnis versle dirbančių tyrėjų skaičius. Situacija kitokia aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, kur tyrėjų yra daugiau nei vidutiniškai ES. Nors 2010 m. aukštojo mokslo sektoriuje dirbančių tyrėjų dalis (skaičiuojant nuo visų dirbančių gyventojų) Lietuvoje 54 proc. viršijo ES vidurkį, šiuo metu, tyrėjų skaičiui šalyje nuosekliai mažėjant, šio atotrūkio nebeliko.
„Kol kas tyrėjų aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje pakanka. Visgi galima manyti, kad esama situacija vis dar nesudaro prielaidų pritraukti ir išlaikyti geriausius tyrėjus, pasiekti didžiausią jų darbo produktyvumą ir užtikrinti rezultatų kokybę. Tokia prielaida keltina remiantis pačių tyrėjų požiūriu, kurį atskleidžia apklausos rezultatai, taip pat finansavimo lygiu ir jo užtikrinimo nuoseklumu ir minėtais statistiniais rodikliais“, – sako Kristina Masevičiūtė, STRATA Mokslo politikos analizės skyriaus vadovė.
57 proc. tyrėjų, galėdami profesiją rinktis iš naujo, vėl siektų akademinės karjeros. Visgi STRATA atlikta apklausa rodo, kad net ketvirtadalis tyrėjų per praėjusius metus svarstė apie išėjimą iš akademinio sektoriaus ir nemokslinę karjerą. Apie tyrėjo karjeros tęsimą, tačiau ne Lietuvoje, o užsienio šalyje svarstė penktadalis apklaustųjų.
Patrauklumą didintų didesnis darbo užmokestis
„Apie tyrėjo darbo patrauklumą reikia kalbėti dėl to, kad tik gebėdami sudominti ir pritraukti į šią profesiją gabiausius šalies protus, galime galvoti apie inovatyvesnę, pažangesnę ir labiau pasaulyje matomą Lietuvą. Turime gebėti ne tik taikyti ir panaudoti naujausias žinias, tačiau ir patys jas kurti ir pasiūlyti pasauliui. Tai daro tyrėjo profesiją strategiškai reikšmingą Lietuvos ateičiai“, – sako K. Masevičiūtė.
Nors tyrėjai ir jaučia, kad sąlygos gerėja, tačiau dažnas vis dar mano, kad ši profesija Lietuvoje nėra patraukli. Taip mano kas antras apklaustas tyrėjas. Tik kas trečias akademikas Lietuvą laiko patrauklia šalimi siekti tyrėjo karjeros.
Paprašyti nurodyti, kas galėtų didinti šios profesijos patrauklumą, tyrėjai dažniausiai nurodė didesnį darbo užmokestį. Darbo užmokestį tyrėjai įvardina kaip mažiausiai tenkinantį darbo aspektą.
2019 m. kolegijų dėstytojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 1687 Eur, universitetų dėstytojų – 2244 Eur, tyrėjų universitetuose – 2018 Eur, o mokslinių tyrimų institutuose – 2463 Eur. Vidutinis darbo užmokestis šalyje 2019 m. sudarė 1296 Eur.
Lietuvos mokslininkai vieni iš mažiausiai patenkintų savo uždarbiu ES šalių kontekste. 2016 m. Europos Komisijos atlikto tyrėjų darbo sąlygų tyrimo duomenimis, tik 33 proc. Lietuvos tyrėjų manė, kad jų darbas apmokamas gerai arba pagrįstai. ES šis rodiklis siekė 67 proc. Visgi nuo 2015 m. tyrėjų atlyginimai Lietuvoje buvo sparčiai didinami, tad ES kontekste Lietuvos situacija gali būti pakitusi. 2015–2019 m. valstybinių universitetų ir kolegijų dėstytojų darbo užmokestis augo 57 proc., universitetų tyrėjų – 45 proc., mokslinių tyrimų institutų tyrėjų – 69 proc.
STRATA tyrimo rezultatai rodo, kad prie tyrėjo profesijos patrauklumo didinimo galėtų prisidėti ne tik didesnis darbo užmokestis. Mokslo darbuotojo pareigybėse dirbantys tyrėjai taip pat svarbiu aspektu išskyrė nenutrūkstamo finansavimo tyrimams užtikrinimą, o dėstytojo pareigybėse dirbantys darbuotojai – mažesnes dėstymo valandų apimtis.
Pranešime spaudai remtasi STRATA atliktų tyrimų duomenimis. Tyrimu „Tyrėjų darbo sąlygos Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose“ nagrinėti tyrėjų darbo laiko pasiskirstymo, dalyvavimo mokslinių tyrimų finansavimo programose, vadybiniai, darbo–laisvalaikio pusiausvyros bei požiūrio į tyrėjo karjeros patrauklumą Lietuvoje klausimai. 2020 m. birželio–liepos mėn. vykusioje elektroninėje apklausoje dalyvavo 793 tyrėjai, vykdantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose.
