Siekiant užtikrinti sąžiningumą nuotolinės egzaminų sesijos metu dalyje aukštųjų mokyklų pasitelkiamos išmaniosios technologijos. Viena iš tokių egzaminų stebėjimo sistemų per vieną sesiją Medicinos fakultetui atsiėjo apie 70 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti sąžiningumą nuotolinės egzaminų sesijos metu dalyje aukštųjų mokyklų pasitelkiamos išmaniosios technologijos. Viena iš tokių egzaminų stebėjimo sistemų per vieną sesiją Medicinos fakultetui atsiėjo apie 70 tūkst. eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nuotolinis egzaminų atsiskaitymas ir visa egzaminų sesija yra keista ir tokia truputį bauginanti, nes esu žmogus, kuriam visada geriau sekėsi viską atsiskaityti raštu, tačiau šie metai yra kitokie, nes keli dėstytojai sugalvojo, kad atsiskaitymai turi vykti žodžiu. Likus kelioms dienoms iki egzamino sužinojome, kad visi turėsime susijungti į vieną platformą, įsijungti kameras, patvirtinti savo tapatybę ir kol atsakinėsime kamera turės būti įjungta“, – pasakoja pirmakursis Lukas.
Jam, kaip ir daugumai studentų, sausis – egzaminų sesijos metas. Šiais metais atsiskaitymai aukštosiose mokyklose vykdomi tik nuotoliniu būdu. Siekdami užkirsti kelią nusirašinėjimui, dalis dėstytojų reikalauja įsijungti kompiuterio vaizdo kamerą ir mikrofoną, kiti – egzaminuoja žodžiu.
Vilniaus universiteto magistrantūros studentė Erika sako, kad laikyti egzaminus iš namų yra sunkiau nei universitete.
„Laikymas egzaminų namuose nepridėjo papildomos naudos, nes namuose nesijauti toks susikaupęs, atėjęs į auditoriją vis tiek jautiesi kitaip nusiteikęs. Įsijungus garsą dažnai atsirasdavo pašalinių garsų, kurie trikdydavo mintis ir trukdydavo atsakymus į klausimus. Vienas iš tokių įdomesnių atvejų buvo, kai pradėjo šunys loti pas kolegas studentus, girdėjosi kaip dūsauja studentai perskaitę klausimą ir nežinodami, ką reikia atsakyti“, – patirtis LRT RADIJUI pasakoja studentė Erika.
Kai kurie dėstytojai tam, kad studentai nenusirašytų, ėmėsi taktikos trumpinti egzaminų laiką. Tai patyrė ir antrakursė Gabija, kuri sako, kad jai teko būti trumpame egzamine, kuriame studentai tiesiog nespėtų nusirašyti.
„Jeigu, tarkime, 10 klausimų, tai skiriamos 10 arba 12 minučių, kad studentai nespėtų nusirašyti. Iš daugelio studentų girdėjau tokią nuomonę, kad jiems buvo labai sunku susikaupti, nemaža dalis studentų netgi praleidinėjo klausimus, nors ir žinojo atsakymus, vien dėl to, kad bijojo, kad nespės atsakyti į likusius klausimus. Jau geriau paaukoti vieną atvirą klausimą, bet atsakyti į tris uždarus“, – pasakoja Gabija.
Kauno technologijos universiteto dėstytoja Kristina Ukvalbergienė sako, kad norint vykdyti egzaminus nuotoliniu būdu, jiems reikia specialiai pasiruošti ir taikyti kitokius standartus.
„Pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai yra patys atsiskaitymai. Juos reikia koreguoti, kadangi siekiant užtikrinti akademinį sąžiningumą dažniau yra taikomi atviros knygos metodai, formuluojamos užduotys taip, kad reiktų atlikti kažkokią analizę, būtų tikrinami aukštesnieji gebėjimai. Tokiu būdu akademinio nesąžiningumo galimybę galima stipriai sumažinti. Taip pat studentams įkėlus atsiskaitymus raštu, jie turi patvirtinti akademinio sąžiningumo deklaraciją. Sistemoje taip pat integruota plagiato patikros sistema. Aš pati, kai egzaminuoju žodžiu, stengiuosi sukurti malonią aplinką, kad būtų patogu tiek studentui, tiek dėstytojui ir studentas nejaustų įtampos“, – sako dėstytoja.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete nuotoliniams egzaminams stebėti pasitelkiama ir speciali programa, padedanti užtikrinti, kad atsiskaitymo metu nebūtų sukčiaujama. Naują programą išbandžiusi medicinos studentė Greta sako, kad ši technologija papildomos įtampos per egzaminą nesukėlė.
„Likus 72 valandoms iki egzamino turėjome programą įsidiegti į savo kompiuterius. Reikėjo nufotografuoti savo asmens dokumentą, padaryti tris savo veido nuotraukas žiūrint į kamerą. Ir tiesiog reikėjo suteikti prieigą programai leisti naudotis kamera, mikrofonu, nes ir garsas yra įrašomas, turėjome leisti stebėti savo kompiuterį. Ta programa gali stebėti, ką mes darome kompiuterio ekrane, kokius langus atsidarome, kur naršome. Jeigu viduryje egzamino kažkas sugalvotų įsijungti „Google“, programa tai fiksuotų ir apie tai informuotų dėstytojus. Lygiai tas pats su pašaliniais garsai ir žmonėmis, kurie atsirastų ekrane. Kai prisijungiau ir atsakiau į porą klausimų, kažkaip visai pamiršau apie tą programą“, – pasakoja studentė.
Medicinos fakulteto prodekanė, profesorė Vaiva Hendrixson sako, kad įdiegti tokią sistemą nuspręsta atsižvelgus į pačių studentų prašymus.
„Tiesą sakant, poreikis kilo iš pačių studentų. Kai visas universitetas pavasarį perėjo į nuotolinį studijų režimą, tai Medicinos fakulteto studentai, kaip labai akademiškai atsakingi ir reiklūs, kreipėsi į fakulteto vadovybę išsakydami tokį nerimą, kaip bus užtikrintas akademinis sąžiningumas egzaminų metu. Universitetas reagavo operatyviai. Kontraversiškų nuomonių buvo, buvo nepasitenkinimo ir iš studentų, bet kai egzaminas vyksta nuotoliniu būdu, tai visi mes esame žmonės ir tų pagundų gali kilti įvairių“, – aiškina prodekanė.
Profesorės teigimu, prieš pradedant naudotis šia programa, dėstytojai buvo specialiai apmokomi, kad egzamino metu nekiltų trikdžių. Pasak jos, pati programa sprendimo apie pažeistą akademinę etiką nepriima, o tik perduoda susistemintą informaciją dėstytojui.
„Kai studentas registruojasi, sistema sudaro biometrinius studentų veidų modelius ir pagal tą modelį sistema atpažįsta studentą, kitaip sakant, suvokia, kad čia yra būtent tas žmogus, kuris registravosi ir laiko tą egzaminą. Sistema suformuoja tokią ataskaitą dėstytojui. Norėčiau pabrėžti, kad ta sistema nepasakys, kad tu čia neišlaikei ar išlaikei egzaminą. Ji tik susistemina tuos veiksmus, kas vyko egzamino metu. Ir tada jau dėstytojas gavęs ataskaitą, susidaro vaizdą apie kažkokį neleistiną arba įtartiną elgesį, pavyzdžiui, kad studentas nuolat žiūri į šoną, o ne į monitorių arba patalpoj yra kažkokie šalutiniai garsai. Sistema pati sprendimo nepriima. Jeigu dėstytojui kilo įtarimų, su studentu susisiekiama ir prašoma paaiškinti“, – tikina V. Hendrixson.
Tokia išmani egzaminų stebėjimo programa vienai egzaminų sesijai Medicinos fakultete kainuoja apie 70 tūkstančių eurų.
