Elektronika.lt
 2021 m. vasario 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 24 d. 20:22
Neišnaudojamos technologijų galimybės: kodėl virtualioje realybėje daugiau pramogaujame nei mokomės?
Vasario 24 d. 18:32
3 kurioziškos nuotolinių pokalbių nesėkmės ir kaip jų išvengti
Vasario 24 d. 16:22
Elektromobilių patikimumas: kam palankūs tyrimo rezultatai?
Vasario 24 d. 14:23
3D spausdintuvas panaudotas rankos kaulo deformacijos gydymui
Vasario 24 d. 12:22
Asmens duomenų saugumas: taikėsi ir į prekybos tinklų pirkėjų lojalumo pinigus
Vasario 24 d. 10:39
Naudinga atmintinė: viskas, ką reikia žinoti apie telefono ekrano apsaugą
Vasario 24 d. 08:22
Skaitmeninimas pramonėje – vis dar lėtas: kviečia šalies įmones dalintis iššūkiais mainais į sprendimus
Vasario 23 d. 20:31
Saugumas ar kaina – kas svarbiau kalbant apie kritinio ryšio projektą?
Vasario 23 d. 18:31
Pandemija atmerkė akis: nauja platforma žada darbo iš namų revoliuciją
Vasario 23 d. 16:21
„Microsoft“ tyrimas: dėl paauglių per pandemiją internetas tapo jaukesnis
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
GTA 5 Mods
GTA 5 Cheats, GTA 5 vehicle mods, GTA 5 Map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Cyberpunk 2077 Mods
Installing CP2077 Mods, Cyberpunk 2077 cheats,
CP 2077 Modding guide
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
MSFS2020 Liveries
Flight Simulator 2020 Mods, MSFS2020 Scener, MSFS2020 Airports
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Tūkstančiai saulės jėgaines įsirengusių gyventojų gavo didesnius tarifus: atsipirkimo neįmanoma prognozuoti

Publikuota: 2021-01-19 20:31
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Profesionalams
Autorius: Ernestas Naprys
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Saulės jėgainė ant stogo planuojama ir dvidešimčiai metų į priekį, tačiau pirmieji entuziastai dabar tegali stebėti, kaip jiems kasmet nustatomi vis didesni tarifai už elektros energijos „pasaugojimą“ tinkluose – per 4 metus kaina išaugo 44 procentais. Baiminamasi, kad tai sustabdys naujas investicijas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Saulės jėgainė ant stogo planuojama ir dvidešimčiai metų į priekį, tačiau pirmieji entuziastai dabar tegali stebėti, kaip jiems kasmet nustatomi vis didesni tarifai už elektros energijos „pasaugojimą“ tinkluose – per 4 metus kaina išaugo 44 procentais. Baiminamasi, kad tai sustabdys naujas investicijas. Naujoji Energetikos ministerijos vadovybė žada atlikti studiją.

Tūkstančiai saulės jėgaines įsirengusių gyventojų gavo didesnius tarifus: atsipirkimo neįmanoma prognozuoti
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Vien šiemet saulės elektrines įsirengusiems gyventojams „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) taikomas įkainis už vieną kilovatą įrengtos galios padidėjo 21 procentu, iki 3,19 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad 10 kilovatų galios jėgainė kainuotų 31,9 eurą per mėnesį.

Kitas atsiskaitymo būdas – mokėti už „pasaugotą“ elektros energiją. Tačiau ir šis tarifas šiemet padidėjo 4,6 procento, iki 5,445 cento už kilovatvalandę. Tačiau toks būdas per pastaruosius ketverius metus pabrango jau 44 procentais.

Palyginimui, „Standartinis“ vienos laiko zonos ESO tarifas šiemet pasikeitė 2,9 procento – 14,1 cento už kWh.

Tai kelia savininkų nepasitenkinimą – kai jie rengė projektus, niekas nepranešė apie reikšmingus įkainių didėjimus, neapibrėžtumas stabdo ir naujas investicijas.

Šiuo metu šalyje suskaičiuojami 8,6 tūkstančio žmonių, kurie tapo vadinamaisiais „gaminančiais vartotojais“ – siekdami sumažinti išlaidas elektrai įsirengė nuosavas jėgaines, informavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

O ESO paaiškina, kad kainų augimą nulemia kelios dedamosios – didžiausią poveikį turi tai, kad auga bendrovės turtas, o šiemet bus parduota mažiau elektros.

Žylius: tarifas yra kritinis

Europos viešosios politikos instituto steigėjas Rimantas Žylius yra ir saulės elektrinės savininkas. Jis patikino, kad įrengiant saulės jėgainę tarifo dydis skaičiavimuose yra kritinis gaminantiems vartotojams – nuo to priklauso investicijos atsiperkamumas.

„Aišku, teikiamos subsidijos yra sveikintinas dalykas, kai valstybė teikia paramą įrangai. Bet tikrasis atsipirkimo ar neatsipirkimo matas yra būtent šitas pasinaudojimo tinklų tarifas. Ir bendras jausmas, dalyvaujant diskusijose visoje bendruomenėje, kad jis yra per didelis, o jo augimas neleidžia gaminantiems vartotojams labai aiškiai prognozuoti, kokie jie bus, kai kalbame apie 20-25 metus naudojamą elektrinę“, – sako R. Žylius.

Pasak jo, esama situacija yra itin nepatraukli, kai esant dabartiniam reguliavimui tarifai kasmet perskaičiuojami, didinami ir nėra aišku, kaip jie keisis per ilgesnį laikotarpį.

„Man susimodeliuoti, ar ši investicija prasminga, ar ne, ar apsimokės, ar neapsimokės, reikalingas ilgalaikis modelis. Ir labai akivaizdžiai tą matome iš skaičių – Energetikos ministerija anksčiau turėjo tikslą, kad jau dabar turėtų būti 30 tūkstančių gaminančių vartotojų. Mes turime apie 10 tūkstančių. Dalis tų planų nepasiekimo, mano supratimu, susiję su tuo, kad pati reguliavimo aplinka, taip pat ir pasaugojimo tarifas vartotojams yra nepakankamai palankus, nepakankamai prognozuojamas“, – teigia R. Žylius.

Ekspertas patikina, kad dabar saulės jėgaines ant stogų daugiausia įrengė technologijų entuziastai ar klimato kaina susirūpinę žmonės, tačiau kad saulės jėgainės virstų įprastu reiškiniu, reikia daug daugiau aiškumo. Jis apgailestauja, kad smulkūs gamintojai ir taip patiria daug nepatogumų ir ribojimų.

„Bendruomenei atrodo, kad VERT labai formaliai žiūri į tai, kokius kaštus įdėti į pasinaudojimo tinklais tarifą. Mūsų nuomone, jie neįvertina visų naudų, kurias atneša gaminantys vartotojai ir pervertina kaštus tinklui, kurias jie atneša“, – mano R. Žylius.

R. Žylius įžvelgia didžiulį potencialą, kad Lietuvos gyventojai patys savo lėšomis galėtų gauti naudą, kurti ekonominę vertę ir kartu spręsti nacionalines energetikos problemas.

„Tai galimybė pritraukti gyventojų privačias lėšas nacionalinės energetikos problemų sprendimui. Ir tai daryti ne pasiskolinant iš užsienio milijardą, kitą, o suteikiant gyventojams galimybę, vietoje to, kad dėtų į bankus indėlius už nulines palūkanas, įdėtų į Lietuvai nacionaliniu mastu reikšmingus dalykus – atlikti investicija ir sukurti prognozuojamą grąžą. Mano supratimu, potencialas šios idėjos yra milžiniškas, deja gerai realizacijai – dar trūksta“, – apibendrino R. Žylius.

Nagevičius: auga greičiau nei skirstymo kaina

Didžiausia problema, kad tarifas saulės jėgaines ant stogų įsirengusiems gyventojams auga neproporcingai – greičiau nei elektros skirstymo kaina tinkluose, įsitikinęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Tą lemia esama tarifų skaičiavimo metodika.

„Metodika yra pagrįsta duomenų, kuriuos pateikia ESO, naudojime. Skirstomojo tinklo operatorius rašo, koks yra turtas, kokie to turto eksploatavimo kaštai naudojami gaminantiems vartotojams aptarnauti. Tai yra žiauriai subjektyvu, kadangi tas pats turtas naudojamas ir gaminantiems vartotojams aptarnauti ir skirstyti elektrą. Tad praktiškai nuo jų pačių geranoriškumo priklauso, kiek jie priskiria turto ir eksploatacinių kaštų gaminančių vartotojų daliai ir kiek pasilieka sau skirstymui“, – vertina M. Nagevičius.

Anot jo, VERT pagal teikiamus duomenis apskaičiuoja galutines kainas.

„Pats skirstymo operatorius jau pateikdamas duomenimis, žino, koks bus galutinis rezultatas, nes jis puikiai tas formules žino ir gali sumodeliuoti į priekį“, – stebisi M. Nagevičius.

Jis įžvelgia sisteminę problemą, kad tarifu skaičiuojami ne realūs papildomi kaštai, o nuostoliai, kurie patiriami „dėl netenkamos gamybos“ – kuo labiau daugėja saulės elektrinių, tuo ir kaina joms auga labiau.

„Kol valstybė teikia paramą saulės elektrinėms, mokant už kilovatą po 300 eurų su trupučiu, tol apsimoka ir su padidėjusiais tarifais. Bet yra atsiranda psichologinis neužtikrintumas dėl investicijos. Jeigu tu investuoji ir tavo investicijos grąža priklauso nuo valstybės, VERT sprendimo – tai vertini kaip riziką, kad jie gali dar kartą pakeisti, dar pabloginti tau sąlygas“, – sako M. Nagevičius ir skaičiuoja, kad dabar jėgainės galėtų atsipirkti per maždaug 8 metus.

Jis siūlytų nustatyti fiksuotus tarifus bent keletui metų į priekį, bent jau įsirengusiems saulės jėgaines – tai sukurtų daugiau pasitikėjimo.

„Vyriausybės programoje yra numatyta ambicinga saulės energetikos plėtra – iki 1 gigavato 2025 m. Dabar yra apie 200 MW – reikia dar 800 MW surinkti, po 160 MW saulės energijos per metus. Pernai, kuomet plėtra buvo pati sparčiausia, buvo įrengta 80 MW. Mums reikia padvigubinti tą tempą, kuriuo dabar labai džiaugiamės, norint tą padaryti, sąlygas reikia gerinti, o ne sunkinti“, – paaiškina M. Nagevičius.

Tarifai atperka ESO investicijas ir mažėjantį elektros suvartojimą

ESO paaiškina, kad saulės elektrinių savininkams naudojimosi tinklais kainą sudaro ne tik skirstymo paslauga, bet ir sisteminės bei dalis perdavimo paslaugos sąnaudų. Skirstymo paslaugos kaina sudaro reikšmingiausią dalį ir lėmė padidėjimą, tačiau tarifai tiek netgi neaugo, kiek brango skirstymas.

„Žemos įtampos tinkluose skirstymo paslaugos kaina 2021 metais padidėjo 5,3 proc., o naudojimosi tinklais kaina – 4,7 proc., vidutinės įtampos tinkluose skirstymo paslaugos kaina padidėjo 8,5 proc., o naudojimosi tinklais kaina – 4,5 proc.“, – vardija ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Anot jo, skirstymo kainų augimą lemia didėjanti reguliacinio turto bazė dėl pastaraisiais metais nuosekliai įgyvendintų investicijų į plėtrą bei atnaujinimą, tinklų patikimumą. Taip pat prognozuojamas mažesnis paskirstyti elektros energijos kiekis.

Šiuo metu už tinklų naudojimąsi taikomi keturi skirtingi atsiskaitymo būdai, tačiau pagrindinis yra už atgautą elektros energiją, už kilovatvalandes, jį ESO laiko objektyviausiu kainos kitimo indeksu, o kiti būdai yra išvestiniai.

„Atsiskaitymo už instaliuotą generuojamą galią (kW) kaina tiesiogiai priklauso ir nuo visų gaminančių vartotojų istorinio/faktinio rodiklio, kuris atspindi, kiek vidutiniškai vienas instaliuotas generuojamos galios kilovatas pateikia elektros energijos (kWh) į tinklą. Kadangi šis parametras 2020 m. padidėjo net 17 proc. lyginant su 2019-aisias, todėl šis atsiskaitymo būdas pabrango net 21 proc.“, – paaiškina P. Kalmantas.

Jis paaiškina, kad atsiradę nutolę gaminantys vartotojai – jų elektrinės nėra namuose ir visa pagaminta elektra pirmiausia patiekiama į tinklą.

Dar gaminantys vartotojai turi papildomai atsiskaityti už tai, kad šiemet elektros kainos yra 20 proc. mažesnės, nei prognozuota 2020-iesiems metams, paaiškina ESO.

„Visa reguliavimo sistema skirta užtikrinti nediskriminavimą siekiant garantuoti sąžiningas kainas visiems klientams. Kadangi energetikos tinklų infrastruktūros sąnaudos yra santykinai fiksuotos ir yra valstybės reguliuojamos, išskirtinių sąlygų sudarymas vienai vartotojų grupei diskriminuotų kitas“, – sako P. Kalmantas.

Pati ESO skaičiuoja, kad 2020 m. pabaigai ESO tinkle buvo virš 10 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių apie 61 proc. buvo pasirinkę atsiskaitymo būdą pagal už atgautą kiekį (kWh), apie 25 proc. – už instaliuotą generuojamą galią (kW), 11 proc. – atsiskaitymo procentą, nuo į tinklą pateikto kiekio ir apie 3 proc. – dvinarį atsiskaitymo būdą už atgautą kiekį (kWh) ir generuojamą galią (kW).

Per 2020 m. gaminantys vartotojai iš viso į tinklus pateikė apie 35 tūkst. MWh elektros energijos.

Ministerija žada studiją

Energetikos ministerija informavo, kad dėl įkainių saulės jėgainių savininkams bus atliekama studija.

„Energetikos ministerija nuosekliai deda pastangas ir siekia sukurti reikiamą reguliacinę aplinką Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytų tikslų įgyvendinimui ir elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrai.

Strategijoje numatyta, kad 2030 m. vienas trečdalis Lietuvos elektros vartotojų bus elektros energiją gaminantys vartotojai. 2020 m. gruodžio mėn. jau turime daugiau nei 8 000 elektros energiją gaminančių vartotojų – daugiausia namų ūkio vartotojus. Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, ministerija planuoja šiais metais atlikti nepriklausimą studiją dėl kainodaros gaminantiems vartotojams“, – rašoma komentare.

VERT: bus diskutuojama dėl galimų reguliavimo pokyčių

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) irgi seka esamą situaciją.

„Reaguojant į susidariusią situaciją, bus diskutuojama su atsakingomis institucijomis dėl galimų reguliavimo pokyčių“, – teigiama komentare.

VERT pateiktais ESO sausio 8 dienos duomenimis, gaminančių vartotojų yra 8660, o elektrinių įrengtoji galia siekia 86722 kilovatus.

„Vidutinis saulės elektrinių efektyvumas yra apie 11 proc., todėl, esant 86722 kW elektrinių įrengtajai galiai, iš viso būtų pagaminta apie 83,6 mln. kWh. Pažymėtina, kad planuojama, jog gaminančių vartotojų skaičius didės, todėl ir jų elektrinėse pagamintas kiekis didės. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad dalį pagaminto elektros energijos kiekio gaminantys vartotojai suvartoja iš karto, t. y. nepatiekdami į tinklus, prognozuojama, kad 2021 m. gaminantys vartotojai į ESO tinklus patieks ir atsiims iš viso 78,155 mln. kWh elektros energijos“, – rašo VERT.

Skirtingą kainų augimą tarp atsiskaitymo būdų nulėmė geografiškai nutolusių gaminančių vartotojų atsiradimas.

„Kadangi nutolusių gaminančių vartotojų pagamintas elektros energijos kiekis yra laikomas kaip visas patiektas į tinklą (tuo tarpu kitų gaminančių vartotojų – vidutiniškai 59 proc. pagamintos elektros energijos), todėl susidarė situacija, kad gaminančių vartotojų elektrinių bendra galia didėjo mažiau nei prognozuojamas į tinklus patiektas ir atgautas elektros energijos kiekis“, – paaiškina VERT.

Iki šiol gaminantys vartotojai už elektros persiuntimo paslaugą moka mažiau nei kiti buitiniai vartotojai, patikina VERT.

„Gaminantys vartotojai už elektros energijos persiuntimą moka ženkliai mažiau nei kiti buitiniai vartotojai. Be to, nustatant paslaugos kainą siekiama, kad būtų padengtos visos sąnaudos, patirtos persiunčiant elektros energiją gaminantiems vartotojams, analogišku principu vadovaujamasi ir kitiems vartotojams nustatant elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas (tarifus). Paslaugos kaina yra nustatoma keturiais variantais, taigi, gaminantys vartotojai, atsižvelgiant į tinklus patiektos ir atgautos elektros energijos kiekius, gali rinktis sau palankiausią variantą“, – teigiama VERT komentare.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

ENEBA's game store

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2021 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama