Tarptautinė personalo sprendimų įmonė nusprendė išsiaiškinti, ar ir kaip žaidimai integruojami į darbo vietą bei kokia yra žaidimų pridėtinė vertė. Tyrimo metu buvo apklausti 24 419 darbdavių šešiuose pramonės sektoriuose 44 šalyse ir teritorijose. Pagrindinė išvada: žaisdami kompiuterinius žaidimus kandidatai išsiugdo įgūdžių, reikalingų šiandienos ir naujos kartos darbams.
Šiandien daugelis pramonės šakų kovoja už išlikimą, tačiau kompiuterinių žaidimų industrija nėra viena iš jų. Dėl kelionių apribojimų, didėjančio nedarbo ir ilgo karantino visame pasaulyje vaizdo žaidimų pardavimas 2020 m. rugpjūčio mėn. padidėjo 37 % palyginti su praėjusiais metais, o pats lošimas – 75 % nuo pirmojo karantino pradžios. Tarptautinė personalo sprendimų įmonė „ManpowerGroup“ nusprendė išsiaiškinti, kokią įtaką toks suaktyvėjimas turi darbui, todėl atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar ir kaip žaidimai integruojami į darbo vietą bei kokia yra žaidimų pridėtinė vertė. Tyrimo metu buvo apklausti 24 419 darbdavių šešiuose pramonės sektoriuose 44 šalyse ir teritorijose. Pagrindinė išvada: žaisdami kompiuterinius žaidimus kandidatai išsiugdo įgūdžių, reikalingų šiandienos ir naujos kartos darbams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ieškote kūrybingo darbuotojo, turinčio problemų sprendimo gebėjimų? Pasirodo, jums komandoje praverstų aistringas „Fortnite“ žaidėjas ar „League of Legends“ čempionas. Ilgai vertinami kaip vaikų ir „tinginių“ pramoga, šiandien žaidimai vienija 2,5 milijardo žmonių, kurie žaisdami tobulina įvairiausius paklausius įgūdžius – nuo komandinio darbo ir bendradarbiavimo iki kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo. O tai yra talentai, kurių darbdaviai ieško, norėdami išlaikyti verslo konkurencinį pranašumą.
„ManpowerGroup“ kompanija, bendradarbiaudama su patyrusiais žaidėjais, išanalizavo 13 pagrindinių žaidimų žanrų, apimančių daugiau nei 11 000 žaidimų – nuo veiksmo, nuotykių iki vaidmenų, muzikos ir „indie“. Paaiškėjo, kad žaidimai ugdo ne tik techninius, bet ir minkštuosius įgūdžius, kurie tampa vis vertingesni darbo rinkoje, nes paprastas užduotis jau atlieka sistemos ir automatizuoti sprendimai.
Pavyzdžiui, asmuo, žaidžiantis tokius žaidimus kaip „Call of Duty“ ar „Fortnite“, ugdo kritinį mąstymą, racionalumą, emocinį intelektą ir strateginį problemų sprendimą. Žaidėjai taip pat lavina planavimą, susikaupimą ir atkaklumą. Problemų sprendimas yra žaidimų, reikalaujančių sukurti metodus, kaip pereiti į kitą lygį, šerdis. Šie žaidimai padeda tobulinti savo gebėjimą daryti išvadas ir sistemingai galvoti apie sprendimą, o tai lavina žaidžiančiųjų kritinį mąstymą. Žaidimai netgi moko, kaip efektyviai suteikti grįžtamąjį ryšį.
Tikėtina, kad netrukus įrašas apie patirtį kompiuteriniuose žaidimuose galės būti toks pat reikšmingas kaip ir, pavyzdžiui, darbo patirtis. Labiausiai žaidimo įgūdžiai gali padėti išsiskirti iš kitų tiems kandidatams, kurie tik įžengia į darbo rinką. Pavyzdžiui, pasaulinė elektroninės prekybos įmonė „Komplett“, papildžiusi savo klientų aptarnavimo komandą darbuotojais turinčiais gebėjimų atlikti kelias užduotis vienu metu ir žaidžiančiais kompiuterinius žaidimus, nustatė, jog tie darbuotojai natūraliai perima lyderio pozicijas ir užduotis atlieka operatyviau.
Pasak „Manpower“ padalinio Lietuvoje atrankų specialistės Eigilės Gedvilaitės, Lietuvoje dar nėra populiari praktika vertinti kandidatų patirtį kompiuteriniuose žaidimuose. „Manau, jog tam įtakos turi ir stereotipiniu mąstymu grįsta nuomonė, jog kompiuterinius žaidimus propaguojantieji savo veikla nesukuria jokios pridėtinės vertės darbo rinkai. Visai kitokia tendencija yra matoma Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, buvusi kolegė, įsitvirtinusi Danijos IT rinkoje, pasakojo, jog pirmuosiuose keliuose darbo pokalbiuose tuometiniai potencialūs darbdaviai tikslingai teiravosi apie jos laisvalaikiu žaidžiamus kompiuterinius žaidimus bei kokią, jos vertinimu, naudą tai suteikia. Tuo metu tai buvo keista, bet dabar ieškoti sąsajų (ypač IT srityje) tarp kompiuterinių žaidimų ir kandidato asmeninio profilio tapo gana dažna praktika“.
