Siekdamas identifikuoti inovatyvias šalies įmones, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pasitelkė dirbtinio intelekto modelį – giliuosius neuronų tinklus. Šios technologijos panaudojimas leido 79 proc. tikslumu nustatyti inovatyvias šalies įmones, reikšmingai sumažinant analizės trukmę, lyginant su tradiciniais analizės metodais. Naujųjų technologijų pasitelkimas leido apibūdinti pagrindinius inovatyvioms šalies įmonėms priskiriamus bruožus, rašoma pranešime spaudai.
Siekdamas identifikuoti inovatyvias šalies įmones, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pasitelkė dirbtinio intelekto modelį – giliuosius neuronų tinklus. Šios technologijos panaudojimas leido 79 proc. tikslumu nustatyti inovatyvias šalies įmones, reikšmingai sumažinant analizės trukmę, lyginant su tradiciniais analizės metodais. Naujųjų technologijų pasitelkimas leido apibūdinti pagrindinius inovatyvioms šalies įmonėms priskiriamus bruožus, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Dirbtinio intelekto pagalba braižomas inovatyvių Lietuvos įmonių portretas iškalbingas – tai neseniai veiklą vykdančios, dažniausiai Vilniaus apskrityje veikiančios, dažnai mažiau darbuotojų turinčios ir gerokai didesnius atlyginimus jiems mokančios įmonės“, – sako STRATA Inovacijų politikos skyriaus vadovas Ramojus Reimeris.
Bandomojo tyrimo metu STRATA sukurtas dirbtinio intelekto modelis nagrinėjo beveik 17 tūkst. šalies įmonių (apie 15 proc. visų Lietuvos įmonių) internetinių tinklalapių ir pagal juose pateikiamą informaciją bandė nustatyti įmonės inovatyvumo tikimybę. Šiose įmonėse dirbo 370 tūkst. apdraustųjų. Atlikta analizė rodo, kad 22 proc. šios imties darbuotojų dirbo prognozuojamai inovatyviose įmonėse. Palyginimui – Lietuvos statistikos departamento vykdomos apklausos rodo, kad inovacinę veiklą vykdančiose įmonėse dirbti turėtų virš 60 proc. darbuotojų.
„Mūsų atlikta analizė rodo, kad inovatyviose įmonėse dirba 3 kartus mažiau darbuotojų, negu pateikiama oficialioje statistikoje. Toks neatitikimas galimai atsiranda dėl skirtingų metodų, identifikuojant inovatyvias įmones, taikymo. Pagrindinis Lietuvos statistikos departamento informacijos šaltinis – 2500 įmonių apklausa, kurios rezultatų pagrindu vertinamas visų Lietuvos įmonių inovatyvumas“, – aiškina R.Reimeris.
Taip pat pastebima, kad Lietuvos statistikos departamentas tiria tik įmones, turinčias daugiau negu 10 darbuotojų, tačiau kiti STRATA atlikti tyrimai rodo, kad inovatyvios įmonės dažniausiai yra nedidelės, daugiau nei pusėje inovatyvių įmonių dirba mažiau negu 10 darbuotojų.
Moka 40 proc. daugiau
Analizės rezultatai rodo, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėse, kurių inovatyvumo tikimybė viršijo 95 proc., reikšmingai skiriasi nuo šalies vidurkio. Šioje įmonių grupėje vidutinis atlyginimas buvo 40 proc. didesnis negu šalies vidurkis. Šie rezultatai iš esmės sutampa su STRATA atlikto tyrimo „Užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškųjų išteklių apžvalga“ ataskaitoje pateikiama statistika. Kaip skelbta anksčiau, inovatyviose įmonėse vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 1560 Eur, o vidutinis šalies įmonėse mokamas atlyginimas – 1093 Eur.
Analizuojamoje įmonių imtyje pastebėta ir tai, kad didėjant inovatyvumo tikimybei, mažėja vidutinis dirbančiųjų skaičius įmonėje.
Didžiausia inovatyvių įmonių koncentracija – Vilniaus regione
STRATA atlikta analizė atskleidžia, kad Vilniaus apskritis pasižymi didžiausia prognozuojamai inovatyvių įmonių dalimi, tačiau pačioje Vilniaus apskrityje pastebimas netolygus įmonių pasiskirstymas. Dauguma prognozuojamai inovatyvių įmonių yra išsidėsčiusios Vilniaus mieste ir jo apylinkėse, atokiau nuo Vilniaus esantys rajonai nepasižymi inovatyvių įmonių koncentracija.
Preliminariai, Vilniaus regione registruotos inovatyvios įmonės galėtų sudaryti apie 81 proc. inovatyvių šalies įmonių. Pasak R.Reimerio, tai, kad didžiausia inovatyvių įmonių dalis veikia Vilniaus regione, dar kartą parodo šio regiono inovacijų ekosistemos plėtros mastą.
„Neramina tai, kad naujuoju Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos laikotarpiu, kai Lietuva bus padalinta į du regionus, finansavimas sostinės regionui stipriai sumažės. Preliminariais duomenimis, naujame finansavimo periode Vilniaus regionas gaus 10 kartų mažesnį finansavimą negu praėjusiame periode. Tai bus milžiniškas smūgis Vilniaus ir visos šalies inovacijų ekosistemai, nes jos pagrindas yra būtent Vilniuje veikiančios įmonės ir mokslo centrai“, – sako R.Reimeris.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, analizuojamoje įmonių imtyje yra įdarbinta 369225 apdraustų darbuotojų, iš jų 80183 (22 proc.) yra įdarbinti prognozuojamai inovatyviose įmonėse. Didžiausias dirbančiųjų skaičius yra užfiksuotas Vilniaus apskrityje – 112 tūkst., iš jų 51 proc. yra įdarbinti prognozuojamai inovatyviose įmonėse. Šiuo atžvilgiu Vilniaus apskritis reikšmingai išsiskiria iš likusių Lietuvos apskričių. Kauno ir Klaipėdos apskrityse registruotose inovatyviose įmonėse dirbančių darbuotojų dalis atitinkamai siekia 9 ir 11 proc. nuo visų įdarbintųjų .
Mato didelį dirbtinio intelekto analitinį potencialą
Inovatyvių įmonių identifikavimo tyrimas buvo pirmasis tyrimas, kurio tikslams pasiekti STRATA pasitelkė dirbtinį intelektą. „Dirbtinis intelektas suteikia galimybę greitai apdoroti itin didelius duomenų kiekius. Dirbant su tradicinėmis technologijomis toks darbas – išnagrinėti dešimtis tūkstančių internetinių tinklalapių, jei ir būtų įmanomas, užtruktų daugelį metų. O dirbtinio intelekto pasitelkimas leidžia užduočiai atlikti reikalingus resursus sumažinti dešimtimis kartų“, – nurodo R.Reimeris.
Visgi analitikas pastebi ir tai, kad kol kas STRATA su nauja technologija tik eksperimentuoja, todėl pateikiami duomenys galėtų būti naudojami tik kaip oficialios statistikos papildymas.
