Kaune, istorinėje Vytauto Didžiojo universiteto salėje, buvo žengtas didelis žingsnis link Europos skaitmeninių inovacijų centro įkūrimo, kurį suvieniję jėgas kurs didžiausi šalies agro-maisto, atsinaujinančios energetikos, pramonės ir mokslo kompetencijų centrai.
Kaune, istorinėje Vytauto Didžiojo universiteto salėje, buvo žengtas didelis žingsnis link Europos skaitmeninių inovacijų centro įkūrimo, kurį suvieniję jėgas kurs didžiausi šalies agro-maisto, atsinaujinančios energetikos, pramonės ir mokslo kompetencijų centrai. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, o pagrindinis šio centro tikslas – padėti įvykdyti skaitmeninę transformaciją Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Augustas Alešiūnas, agro-maisto skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21” vadovas ir „AgriFood Lithuania“ narys, įsitikinęs, kad šis daugiausia patirties ir kompetencijų turinčių partnerių kuriamas SIC yra neeilinė ir ilgalaikė galimybė Lietuvai patekti į uždarą europinių skaitmeninių inovacijų centrų ratą labai svarbiu momentu – kai Europos Komisija į ateinantį dešimtmetį žiūri kaip į Europos skaitmeninimo dešimtmetį. Pasak A. Alešiūno, būtent Vidurio ir vakarų Lietuvos regione koncentruojasi maisto ir žemės ūkio sektoriaus verslai, kurie skaitmenizavęsi gali ne tik padaryti Lietuvą agro-maisto skaitmeninimo lydere Europoje, bet ir paversti šį regioną vieta, kurioje kuriami aukštesnės ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Anot eksperto, įvykus šiai transformacijai mums nebereikėtų skaldyti Lietuvą į du atskirus ekonominius regionus.
Agro-maisto pramonės perspektyvos pasaulyje
Žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, kuris, maisto bei žemės ūkio organizacijos (FAO) prognozėmis, dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir didesnio gamybos intensyvumo ateityje smarkiai augs. Analitikų skaičiavimai rodo, kad žemės ūkio rinka kasmet augs apie 12,7 proc. ir 2025 m. pasieks net 12,8 mlrd. dolerių. Šiuo metu šios rinkos vertė sudaro 7 mlrd.
Vertinant šias perspektyvas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektorius yra labai glaudžiai susijęs su maisto pramone. Niekas neabejoja, kad bendros investicijos į skaitmeninimą bei intelektualiąją automatizaciją pasaulyje sparčiai didės ir po dešimtmečio sudarys apie 14 proc. viso pasaulio BVP. Be to, skaitmeninimas yra vienas iš esminių Europos Komisijos prioritetų, tad apsisprendusieji į tai investuoti gali tikėtis reikšmingų finansinių paskatų.
Ar tai galimybė Lietuvai?
Aktyviai agro-maisto skaitmeninimo tendencijas pasaulio rinkoje stebintys investuotojai įžvelgia Lietuvos galimybę tapti agro-maisto skaitmeninimo ir inovacijų laboratorija Europoje. Agro-maisto SIC ekosistemos pradininkas Grigoris Chatzikostas neseniai skelbtame savo komentare išskyrė mūsų šalį kaip vietą, turinčią didžiulį šio sektoriaus augimo potencialą ir to įgalinimui reikalingą žmogiškąjį technologinį talentą. Be to, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva Europos Sąjungoje yra labiausiai agrarinė šalis per capita, kuri jau pradėjo kurti sektoriaus skaitmeninimui reikalingą ekosistemą. Puikus to pavyzdys yra pelno nesiekiantis „AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centras, kurį praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje Europos Komisija įvertino kaip vieną iš dviejų sektinų pavyzdžių Europoje, besispecializuojančių konkrečioje srityje ir siekiančių padėti mažoms bei vidutinėms įmonėms.
Įvertindamas atsiradusias galimybes Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad skaitmeninės technologijos nuo robotikos, išmaniųjų jutiklių iki pažangių verslo valdymo sistemų iš esmės transformuotų pramonės, maisto ir energetikos sektorius Lietuvoje, įgalintų ir suteiktų jiems galimybę konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Pavyzdžiui, agro-maisto sektoriaus įmonės, turėdamos vieningą sistemą, kurioje kaupiami duomenys, vykdoma sektoriaus stebėsena, galėtų efektyviau vertinti rinką ir tirti vienų ar kitų produktų poreikį ateinantiems metams. Ji taip pat užtikrintų skaidrumą ir galėtume matyti maisto produktų kelionę – nuo tiekėjo iki mūsų stalo. Be to, rektorius pridūrė, kad atsivertų dar didesnės galimybės ir studentams, kurie galėtų studijuoti naudodamiesi naujausiomis technologijomis.
Trūkstamas žingsnis – Europos skaitmeninių inovacijų centras
Didžiausias kompetencijas turinčių verslo ir mokslo centrų kuriamas Europos skaitmeninių inovacijų centras dėl savo labai aiškios specializacijos, turimų kompetencijų ir jo narių įdirbio turi geras perspektyvas užsitikrinti tikslų įgyvendinimui reikalingas Europos Sąjungos investicijas. Šis centras, sulaukęs EK pripažinimo, galėtų ne tik padėti skaitmenizuotis daugiau nei 1 000 įmonių ir paskatinti šimtamilijonines investicijas, bet ir tikėtis, kad Lietuva užims svarbią vietą Europos agro-maisto skaitmeninimo žemėlapyje. Tai ne tik šaliai kurtų BVP ir gerai apmokamas darbo vietas, bet ir leistų išspręsti svarbią šio sektoriaus bėdą – mažą įmonių darbo našumą, kurio pagrindė priežastis yra Lietuvos įmonių neatrandama vieta globalios vertės grandinėje.
