Trečdaliui abiturientų neišlaikius matematikos valstybinio egzamino, šiais metais aukštosiose mokyklose studentų bus mažiau. Neišlaikę matematikos egzamino moksleiviai negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.
Trečdaliui abiturientų neišlaikius matematikos valstybinio egzamino, šiais metais aukštosiose mokyklose studentų bus mažiau. Neišlaikę matematikos egzamino moksleiviai negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.
Matematikos egzaminą šiemet laikė daugiau nei 15 tūkst. moksleivių, 32,39 proc. visų laikiusiųjų jo neišlaikė. Šių metų matematikos egzamino riba buvo 15 proc., 4936 abiturientai jos nepasiekė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis teigia, kad dėl prasto matematikos valstybinio egzamino išlaikymo šiais metais sumažės studentų skaičius, o tai, jo manymu, kelia dvi problemas:
„Pirmoji ta, kad valstybės finansavimu negalės pasinaudoti didelė stojančių dalis ir jie bus priversti mokėti už savo studijas arba išvyks studijuoti į kitas šalis. Antroji problema, tai – studijuojančiųjų skaičiaus mažėjimas. Jis yra pavojingas ne tiek universitetams, kiek visai Lietuvai“, – sakė J. Augutis.
VDU rektorius prieš porą metų atliko švietimo sistemos vertinimą ir teigia, kad norint, jog Lietuvos švietimas, valstybės valdymas, verslas ir sveikatos apsauga galėtų normaliai funkcionuoti, kiekvienais metais į visas sistemas turėtų įsilieti ne mažiau kaip 20 tūkst. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tai užtikrintų, kad bent jau vidutinis dirbančių žmonių su aukštuoju išsilavinimu amžiaus vidurkis drastiškai nedidėtų.
„Po kelerių metų ši problema bus viena svarbiausių Lietuvai“, – Alfa.lt teigė J. Augutis.
VDU rektorius mano, kad matematikos egzamino rezultatai prastėja dėl pasikeitusio jaunimo požiūrio į mokymąsi. Taip pat pridūrė, kad dabartinė egzaminavimo forma jau yra atgyvenusi, o prie prastų rezultatų prisidėjo ir karantino aplinka.
„Ji dar labiau paryškino netolygumus tarp regionų, padidino ir taip jau egzamino keliamą stresą. Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis neišlaikiusių matematikos egzamino ramiai atsisėdę prie užduočių jiems įprastoje aplinkoje išspręstų pakankamą skaičių uždavinių, kad egzaminas būtų išlaikytas“, – sakė J. Augutis.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigia, kad egzaminų rezultatų prastėjimas yra sisteminė problema. Pasak jos, pastarųjų 5 metų brandos egzaminų rezultatų kreivė vis leidosi, tad reikia imtis tam tikrų veiksmų norint situaciją stabilizuoti.
„Kasmetiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai ir tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad prastėja ne tik matematikos, bet ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimų rezultatai. Tad problema yra sisteminė, problema yra su dėstymo didaktika ir su metodika. Reikia pripažinti, kad turime tokį rezultatą, kuris liūdina mus visus, bet akivaizdu, kad matematikai reikia matematinio samprotavimo, atidaus teksto skaitymo, ir tos sisteminės problemos prasideda jau mokykloje“, – teigė R. Krasauskienė.
NŠA direktorė mano, kad reikia atkreipti dėmesį ne tik į kiekybę, bet ir į kokybę žvelgiant į stojančiuosius pirmakursius.
„Aukštosios mokyklos vis viliasi turėti stiprius studentus, jei norime pasiekti proveržį mokslo srityje, tai turime galvoti apie kokybę, o ne apie kiekybę. Matematikos egzaminas nėra neįveikiamas, 0,96 proc. gavo šimtukus, nors tai nėra didelis moksleivių skaičius, bet tai parodo, kad mokytis matematikos ir gauti aukščiausius balus yra įmanoma“, – sakė NŠA direktorė.
Kitą savaitę NŠA kviečiasi matematikos ekspertus: pedagogus, mokytojus, mokyklų ir aukštųjų mokyklų atstovus, susirinkime bandys ieškoti kelių, kurie padėtų stabilizuoti padėtį ir gerinti brandos egzaminų rezultatus bei sistemos spragas.
„Turėtume stiprinti svorį pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo ir nacionalinio mokinių pasiekimo patikrinimo. Puoselėjame labai daug vilčių su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, kurio procesai jau yra prasidėję ir mokytojų kvalifikacija ir požiūris į matematikos didaktiką turi irgi iš esmės keistis, kompetencijų stiprinimas tiek mokytojų, tiek mokinių pažinimo“, – Alfa.lt sakė R. Krasauskienė.
Mykolo Romerio universiteto Priėmimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Bugailiškis teigia, kad studentai, neišlaikę matematikos valstybinio egzamino, gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas minimalus konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip 5,4. Įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas gali pasinaudoti valstybės studijų paskola.
„Kasmet studijų metais studentai gali kreiptis dėl naujos paskolos studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms padengti“, – sako S. Bugailiškis.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pritaria, kad prastėjantys rezultatai yra sisteminės švietimo problemos, ir teigia, kad sprendimų turi ieškoti visa bendruomenė kartu. Taip pat jis pridūrė, kad pasitempti norintiems moksleiviams aukštojo mokslo įstaigos neturėtų būti užvertos.
„Motyvuotiems moksleiviams, kurie nori pasitempti ir sustiprinti žinias, švietimo sistema neturi užverti durų tolesniam mokymuisi. Todėl šiemet ISM universitete prastesnius egzamino rezultatus gavusius abiturientus kviesime dar prieš studijas lankyti paruošiamuosius matematikos kursus ir taip pasiruošti studijoms. Ši iniciatyva taip pat padės sumažinti atotrūkį tarp skirtingas matematikos žinias turinčių būsimųjų pirmakursių“, – sakė ISM rektorius.
