COVID-19 pandemijos metu įvestas karantinas paskatino dar aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, internetinę prekybą, finansines operacijas. Tai padidino ir galimybes vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje.
COVID-19 pandemijos metu įvestas karantinas paskatino dar aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, internetinę prekybą, finansines operacijas. Tai padidino ir galimybes vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nusikaltimų elektroninėje erdvėje grėsmių mastas yra didelis ir auga – kibernetinių incidentų per pastaruosius metus padidėjo beveik dvigubai, daugėja gyventojų, kurie susidūrė su elektroniniais nusikaltimais. Tačiau policijoje 2019 m., palyginti su 2016 m., registruojamų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sumažėjo 17 procentų. Tai neatspindi faktinių šių grėsmių ir jų augimo tendencijų, kaip rodo aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – atliktas auditas „Ar veiksmingai kovojama su elektroniniais nusikaltimais“. Viena iš priežasčių – policija gauna ne visą informaciją apie galimas nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje. Egzistuojantys kibernetinių incidentų valdymo trūkumai lemia tai, kad policijai neteikiama visa informacija apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikalstamos veikos.
Praėjusiais metais buvo užregistruota beveik 1 300 nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, iš kurių didžiausią dalį sudarė elektroniniai sukčiavimai – 58 proc., taip pat nusikaltimai duomenų ir sistemų saugumui – 34 proc., vaikų išnaudojimas pornografijai – 6 proc., autorių teisių ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimai – 2 proc.
Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad visuomenės saugumas elektroninėje erdvėje turi būti didinamas. 2019 m., palyginti su 2018 m., 16 proc. padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad nėra pajėgūs apsisaugoti nuo nusikaltimų elektroninėje erdvėje, ir pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 26 vietą ES. „Skirtingos institucijos prevencinę veiklą vykdo pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina, neatlieka prevencinės veiklos poveikio vertinimo, todėl įgyvendinamos panašios prevencinės priemonės, kurios neduoda reikiamo rezultato. Pavyzdžiui, švietėjišką veiklą elektroninio sukčiavimo tema vykdė 5 institucijos“, – sako Asta Riukienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.
Be to, nusikaltimų elektroninėje erdvėje specializuotų padalinių veiklos rezultatyvumas nepakankamas. Kaip rodo audito rezultatai, 2019 m., palyginti su 2016 m., 9 proc. sumažėjo perduotų į teismą specializuotų padalinių atliktų nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminių tyrimų, 2017–2019 m. 11 proc. prokurorų tikrintų sprendimų sustabdyti, nutraukti arba atsisakyti pradėti nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminį tyrimą buvo panaikinti kaip nepagrįsti. Šių tyrimų rezultatyvumui įtaką daro nepakankamai veiksmingas specializuotų padalinių valdymo modelis ir pareigūnų bei prokurorų ugdymas.
Siekiant užtikrinti, kad visuomenės saugumas elektroninėje erdvėje didėtų ir gerėtų elektroninių nusikaltimų ištyrimas, Valstybės kontrolė kartu su audito subjektais nustatė rodiklius, pagal kuriuos bus galima įvertinti, ar įgyvendintos priemonės davė planuotą rezultatą ir laukiamą poveikį. Siekiama, kad iki 2024 m. 55 proc. gyventojų manytų, kad yra pajėgūs veiksmingai apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų. Pastaraisiais metais tokių gyventojų buvo 40 proc. Taip pat siekiama, kad specializuoti padaliniai iki 2025 m. į teismą perduotų ne mažiau kaip 40 proc. atliktų nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminių tyrimų.
Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijas, būtų užtikrinamas tarpinstitucinis prevencinės veiklos nusikaltimų elektroninėje erdvėje srityje planavimas, koordinavimas ir poveikio matavimas, peržiūrėtas specializuotų padalinių veiklos modelis ir pagerintas kompetencijų ugdymo organizavimas.
