Prieš gerus trejus metus elektrinis paspirtukas buvo visiška naujovė, šiandien jie okupavę didmiesčių centrus. Kaip ši, it viesulas į mūsų gatves, nors tiksliau, šaligatvius, įsiveržusi transporto priemonė keičia mūsų keliavimo įpročius, kodėl ji taip staigiai išpopuliarėjo?
Prieš gerus trejus metus elektrinis paspirtukas buvo visiška naujovė, šiandien jie okupavę didmiesčių centrus. Kaip ši, it viesulas į mūsų gatves, nors tiksliau, šaligatvius, įsiveržusi transporto priemonė keičia mūsų keliavimo įpročius, kodėl ji taip staigiai išpopuliarėjo?
Elektrinių paspirtukų nuomos bendrovės pradėjo sezoną anksčiau.
© Įmonės archyvas
Trumpų distancijų favoritas
Kai tik gatvėse pasirodė pirmieji elektriniai paspirtukai, buvo manyta, kad tai jaunimo laisvalaikio žaislas. Net abejota, ar toks paspirtukas gali pavežti stambesnį suaugusį žmogų, be to, skeptiškai vertinta baterija, manyta, kad ji greitai išsikrauna ir leidžia įveikti vos kelis kilometrus.
„Tie, kas pabandė, įsitikino, kad tai miestui draugiška transporto priemonė, kuria labai patogu keliauti. Turbūt tai yra patogiausia transporto priemonė miesto centrinėje zonoje“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas, saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis.
„Jei kalbame apie sostinę, vienareikšmiškai miesto centre dominuoja paspirtukai. Jei žmogus gyvena Senamiestyje ar Žvėryno rajone, kur iki centro 2-3 km, paspirtukai neturi lygių.
Kodėl jis toks populiarus? Jį paprasta kažkur pasinešti, nekyla jokių problemų dėl saugumo.
Be to, anksčiau manyta, kad paspirtuku keliauti yra brangu, jo įkrovimas reikalaus daug elektros energijos. Tačiau kai žmonės išbandė ir pamatė, kad įveikti 100 km net vieno euro nekainuoja, o įkrovimo kaštai nekainuoja ir pusės euro, ėmė svarstyti apie elektrinio paspirtuko įsigijimą vietoj kelerių metų išlaidų viešajam transportui“, – kalbėjo V. Pumputis.
Anot specialisto, el. paspirtukai tik populiarės, tai – ateities transporto priemonė, bet svarbi viena esminė sąlyga.
„Tiek el. paspirtukai, tiek el. dviračiai – mūsų ateitis, bet kad šios priemonės populiarėtų, reikia tam sudaryti prielaidas, turiu omeny dviračių infrastruktūros plėtrą“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas.
Šiuo atžvilgiu yra pozityvių ženklų, jog per dešimtmetį situacija didmiesčiuose taps tik palankesnė dviratininkams ir paspirtukų naudotojams. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šalies savivaldybės parengė darnaus judumo planus, kuriuose svarbią vietą užima aplinkai draugiško transporto infrastruktūros plėtra.
„Didieji šalies miestai per artimiausią dešimtmetį turėtų neatpažįstamai pasikeisti, jei įgyvendins planuose numatytus tikslus, tai yra toliau ties dviračių takus, gerins susisiekimą viešuoju transportu. Taip bus sudarytos sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams daugiau judėti savarankiškai“, – prognozavo Susisiekimo ministerijos ekspertas.
Priešas – kreivi šaligatviai
Nors teoriškai dviračių takų miestuose netrūksta, tačiau dalis jų – tik imitacija: ant šaligatvio plytelių nupieštos juostos dalina ir taip nedidelį šaligatvį į dviratininkams ir pėstiesiems skirtas puses.
Tokie dviračių takai nėra saugūs nė vienam eismo dalyviui. Anot „Citybee“ vadovo Luko Ylos, dažnai paspirtukai šaligatviais rieda ne iš piktos valios.
„Didžiulis skirtumas – tiesti ar piešti tie dviračių takai. Rasime ne vieną atkarpą, kai ant paprasto neplataus šaligatvio nupieštos baltos linijos ir tai kažkodėl laikoma dviračių taku.
Praėjusį sezoną iš pėsčiųjų buvo pakankamai nemažai nepasitenkinimo ir klausiama – kodėl šaligatviu važinėja paspirtukai? Kitas pavyzdys – Gedimino prospekte, dviračių take sudėtos tokios trinkelės, kad važiuodamas paspirtuku galvoji, jog tuoj visus dantis išsibarškinsi, kai tuo metu pėsčiųjų zonoje – žymiai platesnės, lygesnės plytelės. Žmonės čia šaligatviu ne iš piktos valios važinėja paspirtukais, o dėl infrastruktūros trūkumo.
Svarbus niuansas, ne kiekvienas dviračių takas tinkamas paspirtukui ar riedutininkui. Jei dviratis yra pakankamai didelė transporto priemonė, jo ratams kažkoks netikėtas bortelis didelių kliūčių nesudarys, paspirtukui tai bus iššūkis.
Lygus, asfaltuotas, žymėtas dviračių takas – esminė sąlyga kokybiškam važiavimui paspirtuku“, – teigė „Citybee“ vadovas L. Yla.
„Važinėjantys el. paspirtukais pastebi, kad jiems reikalinga kokybiška infrastruktūra. Ratai yra maži, jie jautriai sugeria važiuojamosios dalies nelygumus.
Todėl paspirtukais riedantys, taip pat ir dviratininkai naujus, kokybiškus dviračių takus vadina rojumi. Jei iš visų miegamųjų rajonų būtų nepertraukiami dviračių takai, neabejoju, atsirastų žymiai daugiau tiek paspirtukų, tiek dviratininkų.
Daug kas automobilius iškeistų į šias transporto priemones“, – neabejojo V. Pumputis.
Anot pašnekovo, įdomu tai, kad tokiuose miestuose kaip Berlynas, Briuselis, Paryžius, Madridas, el. paspirtukai netapo tokiais populiariais, kokiais virto elektriniai dviračiai, išgyvenantys savo aukso amžių.
„Tų miestų specialistai pastebėjo didesnius dviratininkų srautus ir tą siejo su el. dviračių populiarumu. Tačiau Lietuvoje situacija su el. dviračiais kiek kitokia. Miegamuosiuose rajonuose juos tempti į viršutinius aukštus – nemenkas iššūkis, toks dviratis vidutiniškai sveria 20-25 kg, o juos saugoti kažkur miegamųjų rajonų kiemuose nėra saugu.
Tuo metu Vakarų Europoje tokios problemos vienaip ar kitaip yra išsprendžiamos, dėl to jie labai populiarūs dideliuose miestuose. Aš manau, el. dviračių kasmet tik daugės ir jie konkuruos su paspirtukais“, – prognozavo V. Pumputis.
Kur ir kiek keliaujama?
El. paspirtukų nuomos paslaugas teikiančių bendrovių atstovai teigia, kad paspirtukai – nepamainomi trumpose 2-4 kilometrų kelionėse.
„Vidutiniškai vienos kelionės atstumas yra apie 3 km, šis atstumas šiemet yra didesnis nei pernai, tad darome prielaidą, jog esant dabartinėms karantino sąlygoms paspirtukai naudojami ne pramogoms, o kaip alternatyvi transporto priemonė susisiekimui mieste“, – teigė „Bolt“ elektrinių paspirtukų plėtros vadovas Eimantas Balta.
Anot jo, pačioje karantino pradžioje vartotojai paspirtukus rinkosi kaip alternatyvią transporto priemonę keliauti į darbą ir namo.
„Glaudžiai bendraujame su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis, tad atsižvelgdami į sostinės savivaldybės prašymą paspirtukų sezoną paankstinome. Kiek vėliau jį pradėjome ir kituose didžiuosiuose miestuose. Turimais rezultatais esame patenkinti, kelionių kiekis auga, matome, kad gerėjant orui, švelnėjant karantino reguliavimams, žmonės daugiau laiko praleidžia gryname ore ir keliauja paspirtukais parkuose“, – teigė E. Balta.
„Pernai turėjome pirmą paspirtukų sezoną. Lietuva buvo pirmoji mūsų elektrinių paspirtukų rinka, čia turėjome daugiausia jų naudotojų – apie 82 tūkstančius.
Pastebėjome, kad didžioji dalis tą darė pirmą kartą. Nors atrodo, kad paspirtukų jau pernai didmiesčių centrinėse dalyse buvo ant kiekvieno kampo, didžioji dalis žmonių paspirtukų dar nebuvo išbandę.
Mes manome, kad aktyvių paspirtukų naudotojų tik daugės ir ta rinka plėsis. Žmogus pastebi, kad kai yra kamščiai, šiltojo sezono metu miesto spūstis galiu aplenkti paspirtuku.
Be to, tai puikiai tinka miesto mobilumo sistemai, esant reikalui, galiu paspirtuką vežtis viešuoju transportu ar dalinimosi paslauga išsinuomotu automobiliu. Čia dviratis neturi tokių privalumų“, – pastebi L. Yla.
Svarbi edukacija
Anot V. Pumpučio, dabar paspirtukų naudotojai elgiasi kur kas atsakingiau ir atsargiau.
„Diskutavome su paspirtukų nuomos paslaugas siūlančių bendrovių atstovais, priėjome bendros išvados, kad kai tik gatvėse pasirodė pirmieji paspirtukai, jais besinaudojantys testuodavo naują transporto priemonę, keliaudavo greičiau, kažkas norėdavo pasipuikuoti.
Ilgainiui vairuotojai pamatė, kad paspirtukai – lengvai prognozuojama transporto priemonė, suprato grėsmes, galbūt švietėjiška veikla darė savo, suprato, kad reikia važiuoti atsargiai.
Žymiai sumažėjo eismo nelaimių, į kurias pakliūdavo el. paspirtukai, rudeniop fiksuotas tik vienas kitas incidentas“, – tvirtino V. Pumputis.
Anot jo, išlieka problema dėl galimų susidūrimų su pėsčiaisiais.
„Įdomu tai, kad kliudžius pėsčiąjį dažniausiai nukenčia paspirtuko vairuotojas, nes staigiai pasikeitus vairo krypčiai, šis dažnai skaudžiai krenta ant grindinio. Pasekmės neretai būna skaudžios, nes dažnai važiuojama be šalmo ir kitų apsaugos priemonių“, – kalbėjo V. Pumputis.
Problemų sukelia prastos kokybės kelias: netikėtas nelygumas, gilesnis plyšys tarp šaligatvio plytelių gali tapti lemiama kliūtimi paspirtukams.
Pasak E. Baltos, praėjusiais metais užfiksuoti tik keli eismo įvykiai su „Bolt“ paspirtukais ir jie buvo smulkūs, nors per mėnesį jų paspirtukais vidutiniškai naudojasi keliolika tūkstančių žmonių.
„Citybee“ vadovas nemano, kad paspirtukai yra avaringesnė transporto priemonė už kitas.
„Reiktų atsižvelgti į transporto priemonių kiekį. Šiandien elektrinių paspirtukų yra žymiai mažiau nei dviračių ar automobilių. Aš nedrįsčiau klijuoti avaringesnės transporto priemonės etiketės el. paspirtukams nei dviratis ar kokia kita transporto priemonė.
„Citybee“ Kaune ir Klaipėdoje teikia ir dviračių dalinimosi paslaugą ir tą daro ketvirtus ar penktus metus.
Lyginant su el. paspirtukais, aš bent jau nepastebėčiau akivaizdaus skirtumo, kad el. paspirtukai būtų dažniau minimi eismo įvykių kontekste“, – kalbėjo L. Yla.
Apie judumą karantino metu
Sostinės susisiekimą koordinuojančios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keliose miesto centro vietose fiksuoja dviratininkų ir pėsčiųjų srautus.
„Judėjimas dviračiais, paspirtukais, pėsčiomis nemažai daliai vilniečių jau kurį laiką yra ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau ir greitas bei patogus būdas susisiekti mieste. Tai jaučiama ir šiomis aplinkybėmis – karantino metu.
Vilniuje esančios dviratininkų švieslentės rodo, jog šį balandį per dieną vidutiniškai užfiksuota po 1743 dviratininkus ir 460 pėsčiuosius, o pernai balandį skaičiuota po 955 dviratininkus. Gegužę skaičiai dar labiau auga – iki šios dienos švieslentės jau užfiksavo virš 30 tūkst. dviratininkų ir daugiau kaip 7,5 tūkst. pėsčiųjų, o tai yra apie 2298 dviratininkus ir 581 pėsčiąjį per dieną“, – pasakojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
„Skatiname vilniečius po miestą judėti išbandant alternatyvas judėti, keisti judumo įpročius. Kodėl? Nes darnesnis judėjimas Vilniuje, paprastai kalbant, yra švaresnis, atviresnis miestas ir gerai nusiteikę, laisvai judantys gyventojai. Žvelgiant per infrastruktūros prizmę – tai daugiau želdinių, viešųjų erdvių, lygesni šaligatviai ir tankus dviračių takų tinklas.
Tai – judėjimo žemėlapis, kuriame daugiau pasirinkimų ir pusiausvyros. Žvelgiant per miestiečio prizmę – tai žinojimas, kad bet kuris pasirinktas judėjimo būdas bus patogus, greitas.
Įmonė įgyvendina įvairius veiksmus, skatindama miestiečius, o taip pat ir sostinėje esančių įmonių darbuotojus keisti savo keliavimo į darbą ir laisvalaikiu įpročius. Rinktis keliones po sostinę ne automobiliu, o judėjimą viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis ir kitomis darnaus judumo transporto priemonėmis“, – teigė M. Bielinytė.
Reikalavimai kaip dviratininkams
Elektrinius paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1 kW, o maksimalus greitis – 25 kilometrų per valandą, teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams, tad jų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
Pagal taisykles, tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3–7 kilometrų per valandą) ir išlaikyti saugų atstumą.
Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis. Važiuojant keliu tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus.
Ten, kur nėra dviračių takų ar dviračių juostų, kelkraščių, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviais. Lietuvoje tai nuspręsta leisti 2014 metais, atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą ir siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
