Jau birželį šalies įstaigos, valdančios savivaldybei ar valstybei priklausantį visuomeninės paskirties pastatą, sulauks kvietimo teikti paraišką finansavimui atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti. Subsidijoms numatyta 15 mln. eurų. Skaičiuojama, kad susidomėjimas ant tokių pastatų stogų įrengti saulės jėgaines kasmet trigubėja.
Jau birželį šalies įstaigos, valdančios savivaldybei ar valstybei priklausantį visuomeninės paskirties pastatą, sulauks kvietimo teikti paraišką finansavimui atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti. Subsidijoms numatyta 15 mln. eurų. Skaičiuojama, kad susidomėjimas ant tokių pastatų stogų įrengti saulės jėgaines kasmet trigubėja. Dažniausiai sprendimą įprastą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių lemia noras sutaupyti ir gyventi švaresnėje aplinkoje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, pagal praeitais metais paskelbtą kvietimą gauta apie 300 paraiškų, finansavimas skirtas 191 projektui. Tuo tarpu 2018 m. gauta apie 100 paraiškų, finansavimas skirtas 67 projektams. APVA suteikia galimybę gauti iki 80 proc. sumos siekiančią paramą.
Virš 410 tonų mažiau išmetamo CO2
Rūdiškių kultūros centras tapo vieni tų, kurie ką tik sužinojo, jog, pagal 2019 m. paskelbtą kvietimą, gavo paramą 33 kW saulės elektrinei įrengti.
„Kai tik sužinojome apie galimybę įrengti saulės elektrinę, visa kultūros centro bendruomenė vienareikšmiai nusprendėme, kad turime ja pasinaudoti. Tiesa, mums, menininkams, sunku suvokti realią saulės elektrinės naudą ir kitus techninius niuansus, todėl tam pasitelkėme specialistų pagalbą. Kai tik gavome atsakymą, kad mūsų pastatas saulės elektrinei įrengti tinkamas, ėmėmės tvarkyti dokumentus. Žinojimas, kad tokiu būdu galėsime ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie švaresnės aplinkos tausojimo mums itin reikšmingas“, – sako Rūdiškių kultūros centro direktorės pavaduotoja Joana Giedraitytė.
Skaičiuojama, kad per 20 metų laikotarpį ši elektrinė sumažins išmetamo CO2 kiekį per 410 tonų, lyginant su tuo, kiek jo būtų išmesta deginant kurą.
Sutaupyti įstaigai, o tiksliau, Trakų savivaldybei padės mažesnės elektros energijos sąskaitos. Skaičiuojama, kad savivaldybės investicijos atsipirks per 2,5-3 metus.
Kas gali tikėtis paramos?
„Mes kiekvienais metais fiksuojame dvigubai augantį šalies įstaigų, ant kurių įrengiame saulės elektrines, skaičių. Per pastaruosius metus įrengėme 14 saulės elektrinių ant viešosios paskirties pastatų, pasinaudojusių valstybės parama“, – sako lietuviškų saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas.
Anot jo, įstaigos tikimybė gauti paramą priklauso nuo to, kokia dalimi jėgainės įrengimui gali prisidėti ji pati ar savivaldybė. „Mažiausia suma, kuria ankstesniaisiais kvietimais turėjo prisidėti pačios įstaigos, – 20 proc. Galimybė gauti paramą išaugdavo tuomet, kai paraiškos teikėjas galėdavo skirti didesnę dalį savo lėšų, pavyzdžiui, 25 proc. sumos“, – pasakoja pašnekovas.
Kitas svarbus kriterijus – planuojamas įstaigos išmetamo CO2 kiekio sumažinimas. Kuo labiau pavyks sumažinti taršą, tuo didesnė tikimybė gauti paramą. Šiuo atveju skaičiuojama, kiek 1 euras paramos leis įstaigai sumažinti išmetamo CO2 kiekį.
Galiausiai, A. Karazino teigimu, ne mažiau svarbus kriterijus – teisingai ir laiku paruošta paraiška. „Kokybiškai ir laiku atlikta galimybių studija yra reikšminga ne tik paraiškos vertinimo, bet ir projekto vykdymo etapuose“, – komentuoja
Pataria pateikti kuo tikslesnes paraiškas
APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius sako, kad dažniausiai pasitaikanti įstaigų atstovų klaida yra ta, kad projekto įgyvendinimui nesiruošiama iš anksto ir nėra paskiriamas atsakingas žmogus, kuris žinotų visą esamą situaciją apie projektą.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai paraiškoje nurodomas toks suvartojamas elektros energijos kiekis už praėjusius metus, kurio negali pagrįsti dokumentais, neteisingai apskaičiuotas CO2 kiekis, neteisingai apskaičiuota projekto sąmata. Pasitaiko atvejų, kai projekto vykdytojai prieš planuodami projektą neįvertina ir savo stogų būklės, t. y. ar įmanoma ant jų sumontuoti elektrines, ar jie jas atlaikys. Be to, labai dažnai pareiškėjai nėra pasirengę visų privalomų dokumentų, būtinų projektui įgyvendinti, t. y. VERT leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, ESO išankstinių prijungimo sąlygų, tarybos sprendimo dėl lėšų skyrimo ir pritarimo projektui“, – atkreipia dėmesį J. Balkevičius.
Anot jo, paraiškų vertinimo proceso trukmę galima būtų gerokai sutrumpinti, jei šios būtų teikiamos maksimaliai tikslios. „Dažnai reikia prašyti paraiškas tikslinti, pridėti trūkstamus dokumentus ir tas užima papildomo laiko. Tiesa, planuojame, kad juridiniai asmenys ateityje taip pat galės teikti paraiškas per informacinę APVIS sistemą, kaip dabar gali daryti gyventojai“, – komentuoja J. Balkevičius.
Procesai užtrunka, tad verta paskubėti
Šių metų kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas jau netrukus, todėl tie, kas dar nespėjo pasiruošti, raginami nedelsti.
„Tam, kad įstaiga galėtų pretenduoti į paramą, ruoštis patariame iš anksto, mat reikia ne tik gauti ir paruošti visus reikiamus dokumentus, bet ir atlikti ypač svarbią galimybių studiją. Iš praktikos galime pasakyti, kad šis procesas gali užtrukti net iki kelių mėnesių“, – sako „Solet Technics“ projektų vadovas Edgaras Reut.
Galimybių studija, pasak jo, pirmiausia, įvertina pastato būklę, naudojamą įrangą ir suvartojamos energijos kiekį. Tuomet atliekama įstaigos energijos poreikių analizė – nustatomi reikalingos elektrinės pajėgumai, apskaičiuojamas planuojamos pagaminti energijos kiekis, įvertinama elektrinės statymo vieta, pastato stogas arba žemės sklypas bei būsimos elektrinės prijungimo galimybės.
Atlikus galimybių studiją, įstaiga ar savivaldybės administracija kreipiasi į savivaldybės tarybą, kuri turi pritarti projekto įgyvendinimui, skirti lėšų ir savo leidimą patvirtinti sprendimu, kuris taip pat būtinas teikiant paraišką.
Įstaigai gavus paramą, galima imtis techninio projekto, skelbti viešąjį pirkimą, išrinkti saulės elektrinės statytojus ir pradėti rangos darbus. Visa tai, anot E. Reut, paprastai užtrunka iki metų.
APVA duomenimis, daugumą projektų, kuriems skirtas šis finansavimas, sudaro švietimo įstaigos (vaikų darželiai, bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai), sveikatos priežiūros (ligoninės, poliklinikos) ir socialinės globos įstaigos (globos namai).
