Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų.
Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Nuo metų pradžios stebime aktyviai veikiančius sukčius ir panašu, kad karantino laikotarpis jų nesustabdo. Sukčiai ir toliau naudoja telefoninį sukčiavimą, apgaulingas SMS žinutes ar netikrų prekių skelbimus. Jie taip pat aktyviai ieško žmonių, kurie už tam tikrą mokestį leistų pasinaudoti savo asmenine sąskaita“, – sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak saugumo eksperto, pastarasis sukčiavimo būdas pavojingas dar ir tuo, kad nieko neįtariantis žmogus gali padėti sukčiams įgyvendinti neteisėtą sumanymą. Nuo šių metų pradžios nustatė kelias dešimtis klientų, kurių sąskaitos buvo naudojamos sukčiavimo schemose.
„Gyventojai turėtų skeptiškai vertinti pasiūlymus už tam tikrą mokestį leisti pasinaudoti savo banko sąskaita, nes tai yra nelegalu ir taip rizikuojama tapti sukčių tarpininkais. Sukčiai į tokias sąskaitas dažniausiai nukreipia iš kitų žmonių apgaulės būdu išviliotas lėšas už netikrus prekių, automobilių pardavimo ar butų nuomos skelbimus“, − komentuoja V. Krakauskas.
Telefoniniai sukčiai – vis dar ant bangos
Vis dėlto daugiausiai žalos gyventojams ir toliau padaro sukčių skambučiai. Šiais metais nuo jų jau nukentėjo kelios dešimtys banko klientų, iš jų sukčiai bandė išvilioti daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Tiesa, sukčių laimikis buvo gerokai mažesnis, nes „Swedbank“ pavyko laiku sustabdyti nemažą dalį mokėjimų pavedimų.
„Tokiais atvejais, kai ant sukčių kabliuko užkibęs žmogus sureaguoja nedelsdamas ir kreipiasi pagalbos į banką bei teisėsaugos institucijas, yra galimybė apsaugoti jį nuo galimų nuostolių. Vis dėlto veiksmingiausias būdas – tai nepasiduoti nepažįstamų žmonių įkalbinėjimams pelningai investuoti ar padėti neva į nelaimę patekusiam giminaičiui. Tikėtina, kad tokių skambučių gali padaugėti ir siekiant pasinaudoti dabartine COVID-19 situacija“, – teigia „Swedbank“ atstovas.
Kitas dažnai pasitaikantis sukčiavimo būdas – tai SMS žinutės, kuriomis bandoma išvilioti prisijungimo prie banko duomenis ar pasipelnyti kitu būdu. „Swedbank“ per šiuos metus užfiksavo dvi tokių žinučių bangas vasario ir kovo mėnesiais, tačiau banko saugumo specialistams pavyko sulaikyti didžiąją dalį lėšų, kurias siekė pasisavinti sukčiai.
Didžiausias nuostolis – versle, veikia ir romantiniai sukčiai
Pasak V. Krakausko, sukčiai nepaliauja atakuoti ir verslo įmonių. Tokiu atveju dažniausiai taikomos dvi sukčiavimo taktikos − kai bandoma perimti elektroninę korespondenciją su tiekėjais ar užsakovais arba apsimesti įmonių grupės ar koncerno vadovu.
Banko duomenimis, didžiausią sumą sukčiams pavyko išvilioti suklastojus vadovo nurodymus, tokiu būdu viena įmonė patyrė virš 70 tūkst. eurų nuostolį. Keliolika fizinių ir juridinių asmenų per šiuos metus bendrai prarado apie 85 tūkst. eurų, kai į užsienio bankus padarė pavedimus sumokėdami už prekes, kurių vėliau negavo.
„Sukčiams vis dar pavyksta pasinaudoti ir vadinamuoju romantiniu sukčiavimu. Nors tokio sukčiavimo atvejų nėra daug ir šiemet kol kas esame identifikavę tik kelis tokius atvejus, jei sukčiams pavyksta suklaidinti gyventojus, jie netenka palyginti didelių sumų pinigų“, − sako „Swdbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas V. Krakauskas.
