Paskelbus karantiną Lietuvoje daugelis organizacijų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o darbuotojai įgyja naujų įgūdžių – ieško naujos informacijos ir naudojasi naujomis technologijomis. Ši situacija tapo puikia proga šiomis aplinkybėmis pasinaudoti sukčiams. 
Paskelbus karantiną Lietuvoje daugelis organizacijų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o darbuotojai įgyja naujų įgūdžių – ieško naujos informacijos ir naudojasi naujomis technologijomis. Ši situacija tapo puikia proga šiomis aplinkybėmis pasinaudoti sukčiams. Be to, nuolatines pajamas praradę asmenys tapo labiau pažeidžiami ir ieško galimybių užsidirbti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Dažniausi sukčiavimo būdai
Sukčiai visada stengiasi sužinoti savo aukų asmeninę informaciją arba išvilioti pinigus.
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai yra su investavimu susijusi apgaulė, kai asmuo įkalbinamas investuoti į „unikalią galimybę“, ir sukčiavimas apsimetant, kai žmonės įvairiais būdais raginami prisijungti prie savo interneto banko arba sukčių svetainėse pateikti mokėjimo kortelių duomenis.
„Iki šiol visi sukčiavimai, susiję su investicijomis, atitinka schemą, kai klientui skambinama telefonu dėl „geriausio šimtmečio pasiūlymo“ investuoti ir uždirbti. Skambinantysis paprastai kalba tik rusiškai. Asmenų, kurie sulaukia tokio skambučio, telefonų numeriai pasirenkami atsitiktine tvarka arba paimami iš neteisėtai gautos duomenų bazės. Paprastai tokio sukčiavimo aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės. Net yra buvę atvejų, kai klientai, norėdami investuoti, norėjo gauti banko paskolą.
Antrasis dažniausiai paplitęs būdas: klientas įveda savo duomenis netikrose svetainėse, o tada sukčiai duomenis gali panaudoti pirkdami, pervesdami pinigus iš kliento banko sąskaitos ir pan. Tipiškos sukčių priemonės yra netikros internetinės parduotuvės arba netikros nuorodos tikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat SMS žinutės ir el. laiškai, kurie siunčiami tarsi banko vardu, raginant paspausti nuorodą, skirtą, pavyzdžiui, pranešimui peržiūrėti, gaunamam mokėjimui patikrinti, banko prieigos informacijai pakeisti ir pan. Sukčiai yra labai kūrybingi ir kasdien sugalvoja vis naujų būdų, kaip gauti klientų asmeninius duomenis“, – pabrėžia Michail Solovjov, „Citadele“ banko Vyresnysis informacijos saugos pareigūnas.
Kitos galimos sukčiavimo schemos per viruso COVID-19 krizę
Atsargiai vertinkite galimai apgaulingas SMS žinutes arba „WhatsApp“ pranešimus su nuorodomis, kuriuose prašoma įvesti savo banko duomenis, kad gautumėte informacijos apie nemokamus COVID-19 testus arba valstybės paramą sunkumų patiriantiems gyventojams.
Kitose šalyse pasitaikė apgaulingų el. laiškų ir kitų informacijos šaltinių, siūlančių naujausias žinias apie viruso plitimą, kuriuose buvo kompiuterinių virusų arba naudotojai turėjo įvesti asmeninę informaciją, kad galėtų gauti prieigą. Be to, sukčiai gali pasitelkti programėles, siūlančias informaciją apie virusą tikruoju laiku, kurios atsisiųstos užblokuoja įrenginį, o jį atblokuoti galite tik sumokėję.
Paminėtina dar viena sukčiavimo schema, su kuria susiduriame gana dažnai, be to, ji gali pasirodyti ir šiuo metu. Potenciali auka atsako į paskolos skelbimą ar net paskelbia, kad nori gauti paskolą. Sukčiai įtikina tokią auką perduoti visus internetinio banko prisijungimo duomenis arba atidaryti banko sąskaitą. Pavyzdžiui, jie gali tvirtinti aukai, kad interneto banko prisijungimai reikalingi norint patikrinti kredito istoriją. Po to sukčiai aukos vardu paima greitųjų paskolų, kurias perveda į kitas sąskaitas.
Patarimai dėl saugumo
Kad nepatektumėte į sukčių pinkles, apsipirkdami internetu ir atlikdami kitas finansines operacijas atsižvelkite į tolesnius punktus.
- Pirkdami internetu arba lankydamiesi interneto banke įsitikinkite, kad adresų juostoje užrašytas interneto adresas yra teisingas. Dažnai sukčiai sukuria į internetinį banką labai panašų tinklalapį, kurio adresas skiriasi nuo tikrojo URL.
- Jeigu iš bet kurio paslaugų teikėjo gaunate SMS arba el. pašto žinutę, įsitikinkite, kad nuorodos nėra apgaulingos, ir niekada neatidarykite nuorodos, jeigu abejojate žinutės tikrumu. Rekomenduojame patikrinti paslaugų teikėjo svetainėje pateiktos informacijos autentiškumą arba paskambinti joje pateiktu informacijos telefono numeriu. Atminkite, kad bankas niekada nesiunčia SMS arba el. pašto žinučių su prašymais įvesti jūsų asmeninę informaciją.
- Patikrinkite, ar elektroninės parduotuvės nesukūrė sukčiai. Vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų yra elektroninės parduotuvės, kuriose prekės siūlomos labai mažomis kainomis. Taigi visada patikrinkite, ar internetinė parduotuvė tikrai egzistuoja. Tai galite padaryti keliais būdais: paieškokite apžvalgų internete, patikrinkite įmonės kodą, kritiškai įvertinkite apie įmonę pateiktą informaciją ir pan.
- Pasinaudokite mobiliosios programėlės galimybėmis. Visų pirma, įjunkite funkciją, kad pranešimai apie bet kokias kortelių operacijas būtų iš karto parodyti mobiliojo įrenginio ekrane – taip galėsite sekti mokėjimus. Antra, nurodykite, kokiose pasaulio vietose kortelė gali būti naudojama („Citadele“ mobiliojoje programėlėje galite nurodyti Baltijos šalis, Europą arba visą pasaulį, taip nustatydami teritoriją, kurioje leidžiama atsiskaityti). Trečia, blokuokite abejotinus mokėjimus internetu, ir, ketvirta, laikinai užblokuokite savo kortelę bei galimybę išgryninti pinigus. jeigu turite įtarimų, kad jūsų kortele naudojasi sukčiai arba jūs neinicijavote kai kurių operacijų.
